„Dažniausiai pagundų netinkamai panaudoti automobilių alyvos atliekas kyla, kai transporto priemonių savininkai keičia tepalą namuose, o ne autoservisuose. Jei šaltuoju metų laikotarpiu panaudotu alyvos tepalu neteisėtai šildomos gyvenamųjų namų ar autoservisų patalpos, tai atšilus orams gyventojai šiuo tepalu impregnuoja tvoras ar kitus medienos gaminius. Norime perspėti, kad automobilių tepamoji, pavaros ar variklio alyvos atliekos yra stipriai užterštos įvairiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, todėl šiomis atliekomis būtina tinkamai pasirūpinti“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.
Pasak jos, tuo atveju, kai gyventojas automobilių tepalą keičia namuose, šias atliekas galima nemokamai pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Pavyzdžiui, Vilniuje ar Jonavoje veikiančios didelių gabaritų atliekų aikštelės nemokamai iš gyventojų priima iki 10 litrų (kilogramų) panaudotos alyvos. Kai kurios savivaldybės gali priimti ir mažesnį panaudoto tepalo kiekį, todėl prieš vežant reikėtų pasidomėti. Didelių gabaritų aikštelių adresus ir pavojingų atliekų tvarkytojų sąrašą galima rasti čia.
„Kritus naftos kainoms rinkoje automobilių tepalo atliekos turi neigiamą vertę rinkoje ir už jo pridavimą atliekų tvarkytojams tenka sumokėti. Už kitas transporto priemonių atliekas, kaip vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrus, automobilių hidraulinius (tepalinius) amortizatorius atliekų turėtojui (gyventojui ar autoservisui) sumokama“, – sako atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Taigi, autoservisai visas susidariusias alyvos, kaip ir kitas automobilių remonto atliekas (apmokestinamuosius gaminius, akumuliatorius, padangas ir pan.), turi atiduoti atliekų tvarkytojams, o ne klientams. Kaip tinkamai tvarkyti alyvų ir kitas transporto priemonių atliekas autoservisai šviečiami ir informuojami projekto „Mes rūšiuojam autoservise" metu.
Aplinkos apsaugos agentūros naujausiais duomenimis, 2017 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai patiekė 20,1 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos (2016-aisiais – 22 tūkst. tonų), o buvo surinkta 5,3 tūkst. tonų alyvos atliekų (2016 metais – 4,8 tūkst.). Skelbiama, kad 2017 metais buvo perdirbta ir eksportuota 4,8 tūkst. tonų alyvos atliekų (2016-aisiais – 6 tūkst. tonų).
„Manome, kad realiai Lietuvoje per metus gali būti parduodama iki 25-30 tūkst. tonų automobilių alyvos. Būtų keista, kad augant transporto priemonių skaičiui alyvos pardavimas mažėtų, ką rodo pastarųjų metų oficiali statistika“, – teigia V.Masalienė.
GIA skaičiavimu, šalyje sudeginama ar kitaip neteisėtai panaudojama apie 6 tūkst. tonų alyvos atliekų per metus.
Netinkamai tvarkomas ir panaudojamas automobilių tepalas kelia pavojų aplinkai ir žmonėms. Buitiniuose katiluose deginamos alyvos atliekos į atmosferą išmeta kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.), kuriuos gyventojai įkvepia per kvėpavimo takus. Panaudoto tepalo deginimas specialiose aukštos temperatūros krosnyse nekenkia aplinkai, nes specialūs filtrai išvalo į orą patenkančius teršalus. Kai alyva perdirbama, sutaupomos gamybos sąnaudos ir saugoma aplinka.
Lietuvoje alyvos atliekos kol kas yra tik surenkamos, o perdirbimui išvežamos į užsienio šalis, daugiausia – į Lenkiją.
