Sugrįžo moksleiviai ir studentai: rugsėjį padaugės avarijų
„Mokslo metų pradžia tradiciškai išsiskiria didele techninių autoįvykių gausa miestuose. Mokytis į universitetus ir kolegijas suvažiuojantys jauni žmonės dažnai neturi didelės vairavimo patirties. Natūralu, kad miestuose, kuriuose eismas labai intensyvus, o ir vairavimo kultūra skiriasi, jiems būna nelengva prisitaikyti. Taip pat į gatves išrieda ir tėveliai su darželinukais ar pirmokais. Pastarieji pirmosiomis rugsėjo savaitėmis ieško geriausių maršrutų mokymo įstaigų link, tad taip pat įneša dinamikos į jau įprastą eismą“, – sako Andrius Žiukelis, draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
Eksperto teigimu, rudenį greičiausiai padaugės ir smulkių, techninių įvykių – automobilių šonų, bamperių apibraižymų, nes miestų naujakuriai ne visuomet būna įgudę saugiai manevruoti ankštuose kiemuose.
„Gatvėse taip pat registruojama daugiau eismo įvykių dėl atstumo nesilaikymo, aklo rikiavimosi, užkišinėjimo ir kitų priežasčių. Tokie eismo įvykiai ir taip suintensyvėjusio eismo fone dar labiau blogina situaciją miestų gatvėse“, – teigia A. Žiukelis.
Be to, Kelių eismo policijos tarnybos statistikoje rugsėjis išsiskiria ir eismo įvykiais, kuriuose nukenčia vaikai. 2018-2021 metų duomenys rodo, kad rugsėjį tokių nelaimių pasitaiko vidutiniškai 1,2-1,9 karto dažniau nei kitais mėnesiais.
Už eismo saugumą ir transporto srautus atsakingos institucijos didžiuosiuose miestuose nuolat skiria dėmesio infrastruktūros gerinimui. Tačiau neretu atveju patys eismo tinklo tobulinimo projektai tampa kliūtimi – didžiųjų projektų statyba trunka ne vienerius metus, tiek pat laiko trunka ir nepatogumai vairuotojams.
Kur formuojasi spūstys: Vilnius, Kaunas, Klaipėda
Vilniuje ankstesniais metais rugsėjį daugiausiai grūsčių susidarydavo judriausiose gatvėse. Tarp jų – Ukmergės g., Geležinio Vilko g., Ozo g., Kalvarijų g. T. Narbuto g., Oslo g., Pilaitės pr., Savanorių pr. Minsko pl., Žirnių g., Liepkalnio g., Laisvės pr. ir Konstitucijos prospektas.
„Tai yra pagrindinės miesto susisiekimo ašys – per parą jas kerta nuo 70 iki 120 tūkstančių transporto priemonių. Šiemet buvo atlikti 55 programiniai pakeitimai, skirti tiek darnaus judumo plano įgyvendinimui, tiek eismo saugumo gerinimui ir „juodų dėmių“ šalinimui“, – apie situaciją Vilniuje pasakoja Aleksej Apanovič, JUDU eismo valdymo centro vadovas.
Gausus studentų būrys prasidėjus mokslo metams užplūs ir Kauną, kuriame, be nemažo kolegijų kiekio, veikia ir trys dideli universitetai – Kauno technologijų, Vytauto Didžiojo ir Lietuvos sveikatos. Dešimtys tūkstančių besimokančiųjų įsilies į eismą pastaruoju metu intensyviai renovuojamose miesto gatvėse.
„Praėjusiais metais siekiant padidinti eismo saugumą ir sumažinti spūstis atlikti Kovo 11-osios, Taikos pr., Šv. Gertrūdos g., Šauklių g. ir Jonavos g. žiedinės sankryžos remonto darbai“, – sako Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus nurodo, jog šiemet, kaip ir anksčiau, tikimasi, kad daugiausiai spūsčių susidarys ties Jakų žiedu, per kurį priemiesčiuose gyvenantys žmonės važiuoja į miestą iš Palangos, Gindulių, Mazūriškių ir kitų prie Klaipėdos besiglaudžiančių gyvenviečių.
„Klaipėdoje, kaip ir visuose šalies didmiesčiuose, eismo problemų rugsėjį būna. Spūstys praktiškai neišvengiamos, juolab, kad mieste vyksta didelės apimties rekonstrukcijos darbai – statoma estakada virš Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedo“, – teigia Klaipėdos savivaldybės atstovas.
Gatvių siaurinimas Vilniuje spūsčių nedidins?
Nors pastaraisiais metais sostinėje ganėtinai intensyviai vystomi gatvių siaurinimo projektai, savivaldybės atstovas tikina, kad tokie projektai poveikio spūsčių susidarymui neturės.
„Gatvių plotis, važiuojant pagal KET taisykles, nedidina gatvių laidumo, gatvių plotis yra skirtas didesnio greičio išvystymui. Nė viena važiuojamoji dalis po korekcijų nėra siauresnė nei tą numato teisės aktai. Tam tikros gatvės dar liko platesnės nei reikalauja teisės aktai, nes jomis važiuoja viešasis transportas, kuriam tam tikrose gatvėse yra reikalingas didesnis plotis nei reglamentuoja LR teisės aktai“, – tikina JUDU vyr. planavimo specialistas Marius Berulis.
Jo teigimu, spūstys Vilniuje daugiausiai susidaro dėl neįtikėtinu greičiu didėjančios automobilių gausos: per penkerius metus mieste registruotų automobilių padaugėjo 27 procentais. Į šį skaičių neįtraukti miesto svečių bei Vilniuje besimokančių studentų automobiliai.
Viešasis transportas, kojos ir dviračiai
Universitetinių miestų savivaldybių atstovai vienu balsu studentus ragina kelionėms į paskaitas naudoti ne automobilius, o kitas susisiekimo priemones – viešąjį transportą, dviračius, elektrinius paspirtukus ar eiti pėsčiomis. Ir ne tik dėl grūsčių gatvėse. Miestų savivaldybės nėra pajėgios aprūpinti visus studentus pakankamu stovėjimo vietų kiekiu.
„Studentai skatinami į Klaipėdą atvykti viešuoju transportu ar kitomis, pavyzdžiui, elektrinėmis priemonėmis – ne automobiliais. Tačiau kartu siekiame dialogo su universitetais ir studentų organizacijomis, kad būtų sukurta daugiau automobilių stovėjimo vietų sklypuose, priklausančiuose universitetų valdytojams“, – sako R. Mockus.
Specialistas priduria, kad pradedantieji studijas Klaipėdos universitete su automobilių parkavimo kultūra neretai supažindinami ir taikant baudas už ne vietoje paliktus automobilius.
„Greta Kauno mokymosi įstaigų automobilių stovėjimo vietų reikšmingai nepadaugėjo, todėl raginame visus studentus naudotis puikiai veikiančia Kauno viešojo transporto sistema. Gavus pranešimų, kad stovintys automobiliai mažina vairuotojų matomumą, trukdo eismui ar kitaip blogina eismo sąlygas, jų stovėjimas tokiose gatvių atkarpose ribojamas“, – antrina M. Matusevičius.
Vilniaus savivaldybės įmonės JUDU atstovai akcentuoja intensyviai gerinamas sąlygas darniam judumui be automobilio.
„2023 metais viešojo transporto paslaugos pasiekiamumo rodiklis Vilniuje sieks net 92 procentus. Maršrutai ir jų trasos sudaromos atsižvelgiant į gyvenamąsias teritorijas, darbo vietas, švietimo ir mokslo įstaigas. Atitinkamai prie jų yra derinami maršrutų tvarkaraščiai. Bendradarbiaujame su švietimo ir ugdymo įstaigomis dėl visuomeninio transporto tvarkaraščių pritaikymo prie jų poreikių“, – tvirtina Loreta Levulytė-Staškevičienė, JUDU viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė.
JUDU judumo ekspertas Edgaras Stankevičius informuoja, kad dviratininkų patogumui per pastaruosius metus Vilniuje nutiestos svarbios jungtys – Algirdo g., Geležinkelio g., Žalgirio g, Minties g., Tuskulėnų g., Žirmūnų g. ir kt. Šiemet pradėti tiesti takai T. Narbuto g., Dariaus ir Girėno g., P. Vileišio g. bei kitose gatvėse.
„Dviračių takų tinklas Vilniuje siekia daugiau kaip 130 km. Kokybišką raudono asfalto dangos dviračių taką gali pasiekti didžioji dalis urbanizuotos miesto dalies, miesto gyventojai ir svečiai, taip pat ir studentai. Ten, kur nėra galimybių, o kartu ir poreikio, turėti atskirus dviračių takus – plėtojame dviračių gatves – juk dviračiu galima judėti saugiai ir bendrame sraute“, – dėsto ekspertas.
