„Dviračių takų ilgis Vilniuje pastaraisiais metais augo ne procentais, o kartais – jie baigia susijungti į tikrą tinklą. O Vilniaus savivaldybės iniciatyva atsiradęs „Dviračių gatvės“ ženklas leis prijungti ir tas atkarpas, kuriose nėra vietos standartiniams dviračių takams, bet gatvės pobūdis leidžia dviratininkams saugiai judėti kartu su eismu, – sakė Vilniaus vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas. – Neabejoju, kad tada jau ne procentais, o kartais augs ir skaičius tų vilniečių, kuriems dviratis yra ne tik laisvalaikis, o susisiekimo priemonė.“
Kuo dviračių gatvė skiriasi nuo paprastos?
Dviračių gatvė turi tris esminius išskirtinumus:
- dviračiams leidžiama važiuoti per visą gatvės plotį, nesilaikant dešiniojo krašto taisyklės;
- automobilininkams dviratininkų negalima lenkti išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą;
- draudžiama važiuoti greičiau nei 30 km/val.
Dviračių gatvės Vilniuje
Vilniuje dviračių gatvės įrengiamos sekant gerąja kitų Europos šalių praktika – dviračių gatvių jau yra Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos miestuose, taip pat ir kaimyninėje Latvijoje.
Birželio 1 d. Vilniuje pirmasis dviračių gatvės ženklas įrengtas M. K. Čiurlionio gatvėje (nuo Vingio parko iki Santuokų rūmų). Taip pat dviračių gatvės ženklai įrengti šalia esančiose Z. Sierakausko, Jovaro, P. Klimo ir Raseinių gatvėse. Svarbu paminėti, kad K. Donelaičio, Nočios ir Beržyno gatvėse iki šiol buvusi „Gyvenamoji zona“ – liks ten ir toliau.
Tęsiant šių gatvių plėtrą, vasaros metu bus pertvarkomos ir dviračių eismui pritaikomos kitos įvairiose Vilniaus rajonuose esančios gatvės. Pritaikius planuojamas gatves saugiam dviratininkų eismui, bus jau daugiau nei 10 gatvių, kuriose dviračiu keliauti bus patogu, saugu ir greita.
Dviračių gatvėmis galinčios tapti gatvės pasirinktos atsižvelgiant į keletą principų. Pirmas ir svarbiausias - gatvė yra svarbi jungtis pagrindiniame dviračių takų tinkle.
„Dalyje gatvių, kaip, pavyzdžiui, M.K. Čiurlionio, Gerosios Vilties, Šaltkalvių, nėra galimybių įrengti atskirą dviračių taką, tam tiesiog trūksta pločio arba reiktų aukoti medžius, parkavimo vietas. Šioje vietoje į pagalbą ateina dviračių gatvė, kuri tampa tiltu tarp dviračių takų bei užtikrina patogaus judėjimo tęstinumą. Dviračių gatvėmis tapti pasirenkamos taip pat tos, kurios yra ramaus eismo bei jungiasi su tam tikrais rajono traukos objektais: mokykla, parku, aikšte ar kt.“, – sakė įmonės „Susisiekimo paslaugos“ judumo ekspertas Edgaras Stankevičius.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad nors dviračių gatvių ženklai kol kas atsiras tik kaip pagrindinio dviračių tinklo tąsa, vairuotojai turėtų būti atidūs ir pagarbūs šiai transporto priemonei ir kitose ramesnio eismo gatvėse - dviratininkų sostinės gatvėse daugėja kasdien.
Dviračių gatvių žemėlapį galima rasti čia.
Dviračių takų tinklas
Šiuo metu Vilniuje yra yra įrengta daugiau kaip 130 km kokybiškos dviračių takų infrastruktūros. Šiais metais dar planuojama plėsti dviračių takų tinklą (papildomai 20 km):
Dariaus ir Girėno g.;
Žirmūnų g. nuo Kareivių g. iki LIDL parduotuvės;
nuo L. Asanavičiūtės g. 36 iki A. P. Kavoliuko g.;
Kalvarijų g. (nuo Braškių g. iki Didlaukio g.);
L. Giros g. (dviračių tako ir šaligatvio remontas);
Ateities g. (dviračių tako remontas nuo Kalvarijų g. iki G. Vilko g.);
Didžiosios g. (dviračių juostų atnaujinimas);
Fermentų, V. A. Graičiūno, Galvės, Stasylų ir Vinkšnų g. iki Liepų alėjos;
Gulbinų, Žaliųjų Ežerų ir Europos parko gatvių atkarpose;
Laisvės pr. (nuo Architektų g. iki K.Jelskio).
Gyventojai kviečiami užpildyti apklausą, kur galėtų atsirasti dviračių gatvės.
