Iš tikrųjų, „Volkswagen Käfer“ labai tiko tokioms modifikacijoms ir apie tai jau esame rašę. Tai buvo pigus automobilis su galiniais varomais ratais ir gale sumontuotu oru aušinamu varikliu. Panašią schemą turėjo iš čekiškas bagis „Škoda 736“. Tuo tarpu britiškas „Mini“ yra visiškai kitoks – jis yra varomas priekiniais ratais ir turi priekyje sumontuotą skysčiu aušinamą variklį. Bet „Stimson Mini Bug“ parodo, kad senų bagių receptų laikytis nebūtina.
Britų inžinierius Barry Stimsonas 1968 metais gyveno Kanadoje, kur projektavo medinius namus. Ten, toli nuo Kalifornijos paplūdimių, jis sužinojo apie bagio išradimą ir iš arčiau susipažino su Myers Manx automobiliu. Būdamas nagingas žmogus, Stimsonas nusprendė pasigaminti labiau britišką bagį – vietoje „Volkswagen“ dalių turėjo būti panaudotas „Mini“.
Stimsonas dar skrisdamas į Jungtinę Karalystę pradėjo piešti pirmuosius eskizus. Netrukus Braitone jis išsinuomojo angarą, kuriame ir pradėjo savo „Mini Bug“ kūrimą. Stimsono idėja buvo pakankamai paprasta – jis norėjo tapti automobilių rinkinių gamintoju. Stimsono rinkinius įsigiję entuziastai patys savo garažuose galėjo surinkti savo bagius. Tačiau pats Stimsonas vis tiek turėjo pasirūpinti kiekviena smulkmena – tai buvo labai sudėtinga, nes anksčiau automobilių jis nebuvo gaminęs. Vėliau Stimsonas atskleidė, kad „Mini Bug“ žibintų korpusai buvo išlieti naudojant liemenėlės formą.
Pirmąjį „Mini Bug“ bagį Stimsonas užbaigė 1970 metų pradžioje. Vos tik pasirodęs laikraščiuose ir žurnaluose „Stimson Mini Bug“ sulaukė didžiulio entuziastų susidomėjimo. Rinkinys, kuriame nebuvo variklio, kainavo 170 svarų, surinktas automobilis – 295 svarus.
„Stimson Mini Bug“ stuburas yra unikalus rėmas, prie kurio yra privirtintas „Mini“ variklio skyrius, priekinė bei galinė važiuoklės. Įdomu tai, kad šio automobilio gale yra motociklo spyruoklės ir amortizatoriai. „Mini Bug“ kėbulas, kuris, aišku, neturi stogo ar durelių, yra pagamintas iš stiklo pluošto. Iš pradžių „Mini Bug“ buvo komplektuojamas su akriliniu priekiniu stiklu, bet vėliau Stimsonas sužinojo, kad tai nėra legalu, todėl pradėjo naudoti tikrą stiklą. Priešingai nei originalieji bagiai, „Mini Bug“ yra varomas priekiniais ratais.
Stimsonas net pats negalėjo patikėti, kiek dėmesio sulaukė jo kūrinys. Apie jį buvo filmuojamos televizijos laidos, jis buvo aprašinėjamas automobilių žurnaluose. Kartą į Stimsono angarą atvyko „British Leyland“ kompanijos („Mini“ gamintojo) inžinieriai, kuriems buvo įdomu sužinoti, kaip buvo apskaičiuotas būtinas bagio rėmo tvirtumas.
Stimsonas paaiškino, kad į prototipą sodindavo savo storą draugą ir jam liepdavo spyruokliuoti aukštyn-žemyn. Jei rėmas linkdavo, meistrai virindavo naujas atramas. „British Leyland“ inžinieriams toks sprendimas nepatiko ir jie išvyko namo.
Vienu mteu Stimsonas kažkaip įtikino „Formulės 1“ lenktynininką Jacky Stewartą išbandyti „Mini Bug“ Monake. Tai būtų buvusi labai graži marketingo akcija, bet Stewartas bagio Monake nesulaukė – jis buvo sudaužytas dar Prancūzijoje.
„Mini Bug“ nebuvo labai saugus automobilis – ir originalus „Mini“ toks taip pat nebuvo. Bet bagis bent jau turėjo saugos lanką, kuris apsivertimo atveju turėjo apsaugoti vairuotojo ir keleivio galvas.
1971 metais pristatyta atnaujinta „Mini Bug“ versija, kuri nuo savo pirmtako skyrėsi tik kosmetiškai. Iš viso Stimsonas pardavė maždaug 180 „Mini Bug“ automobilių (20 Mk.1 ir 160 Mk.2), bet tuomet apie 1973 metus jų populiarumas užgeso.
Entuziastai jais lenktyniaudavo žolinėse trasose (Stimsonas netgi bandė gaminti lenktyninę „Mini Bug“ versiją), o štai į paplūdimius šie bagiai važiuodavo retai – britų paplūdimių kultūra nebuvo labai ryški. Stimsonas dar bandė gaminti šešiaratę „Mini“ versiją, bet greitai buvo priverstas pamiršti automobilinę svajonę.
Britai iš „Mini“ gamino pačius įvairiausius automobilius. „Stimson Mini Bug“ galbūt išsiskiria nerūpestingu savo kūrėjų požiūriu. Tas nelegalus priekinis stiklas, storu draugu bandytas rėmas ir su liemenėlių pagalba gaminti žibintai yra šis tas, kam didieji automobilių gamintojai yra per daug rimti.
