Gana greitai sala tapo izoliuota nuo viso pasaulio, todėl visi automobiliai, motociklai ar sunkvežimiai, kurie sugesdavo, turėdavo būti suremontuoti saloje iš dalių, kurias rasdavo vietoje. Štai čia Ferrucio talentas ir atsiskleidė. Jis sugebėdavo improvizuoti ir sutaisyti variklius.
Po karo jis grįžo namo, į Modenos miestą šiaurės Italijoje, kur atidarė mažas automobilių bei motociklų remonto dirbtuves. Gana greitai pastebėjo poreikį traktoriams agrokultūriniame regione, kuriame gyveno. Iš apleistos karinės technikos Ferruccio planavo per mėnesį pagaminti po vieną traktorių. Augant Italijos ekonomikai, poreikis Ferruccio kurtiems traktoriams taip pat didėjo. Jis pradėjo kurti variklius traktoriams. 1960 metais per mėnesį jo kompanija pagamindavo apie 400 traktorių.
Siekdamas išplėsti verslą, Ferruccio pradėjo gaminti šildymo bei kondicionavimo sistemas pastatams. Tai taip pat buvo sėkmingas verslas.
Galiausiai italas ėmė domėtis sportiniais automobiliais. Kadangi jam sekėsi, tad garaže turėjo ne vieną „Osca“, „Maserati“ bei „Ferrari“. Tačiau visomis mašinomis jis buvo nusivylęs, ypač dėl jų nepatvarių variklių.
Kaip pasakojama vienoje garsioje istorijoje, Feruccio, kuriam atsibodo nuolatinės problemos su jo turima „Ferrari 250 GT“ sankaba, aplankė Enzo Ferrari. Tačiau sportinių automobilių gamintojas neturėjo noro klausyti traktorių gamintojo priekaištų. Ambicingas ir karšto charakterio Lamborghini nusprendė, kad jei Enzo Ferrari gali sukurti greitą, sportinį automobilį, tai gali ir jis. Taip atsirado tikslas sukurti savo sportinį automobilį, kuris taip pat turės V12 variklį. Ferruccio surado talentingą inžinierių — Giampaolo Dallara, kuris anksčiau dirbo su „Ferrari“ V12 varikliu.
Pirmasis „Lamborghini“ prototipas, 350 GTV, pasirodė 1963 metais, Turino automobilių parodoje. Šio modelio pardavimai prasidėjo jau po metų. Rezultatai buvo sėkmingi — 130 vienetų. Po 350 GTV atėjo eilė 400 GT bei 400 GT 2+2. „Lamborghini“ vardas ėmė sklista po visą pasaulį, o kartu didėjo ir pajamos. Ferruccio leido inžinieriams sukurti naują modelį, kuris „Lamborghini“ vardą į automobilių istoriją įrašė visiems laikams. Tai buvo „Lamborghini Miura“: tų laikų superautomobilis, kuris nustebino net tokius gamintojus, kaip „Ferrari“ ar „Maserati“.
„Miura“ pirmą kartą buvo pristatyta 1965 metais Turino automobilių parodoje. Tačiau tuo metu buvo pristatyta tik jos važiuoklė. Po metų vykusioje Ženevos automobilių parodoje buvo pristatytas gamybai skirtas modelis. „Lamborghini Miura“ susilaukė didžiulės tarptautinės sėkmės, o šiandien tokie automobiliai kainuoja daugiau nei milijoną eurų.
1973 metais Ženevos parodoje „Lamborghini“ ir vėl nustebino visus, pristatydami „LP 400 Countach”. Tai buvo ryškios raudonos spalvos, juodu interjeru bei į viršų atsidarančiomis durimis prototipas. Tačiau po metų Ferruccio Lamborghini traktorių verslas patyrė baisią nesėkmę. Didelis traktorių užsakymas į Pietų Ameriką buvo atšauktas. Kompanija patyrė didelių nuostolių, nes buvo daug investuota į traktorių gamyklos pajėgumo didinimą. Ferruccio nusprendė dalį verslo parduoti, kol galiausiai gamyklą perėmė „Fiat“.
Aštuntajame dešimtmetyje kompanija laikėsi tik iš „Miura“ pardavimų. Nors situacija gerėjo, tačiau Ferruccio pardavė likusias įmonės akcijas vienam Šveicarijos investuotojui. Vėliau, prasidėjus naftos krizei, galingų ir sportinių automobilių pardavimai stipriai sumažėjo. Automobilio gamyba užtrukdavo iki dvejų metų, o tai atbaidydavo potencialius klientus. Nors laikai buvo sunkūs, bet turtingas verslininkas Walteris Wolfas iš Kanados ištiesė pagalbos ranką „Lamborghini“ ir stipriai prisidėjo prie „Countach“ kūrimo.
1978 metais „Lamborghini“ paskelbta bankrutavusi. Italijos teismas buvo įpareigotas surasti naują pirkėją. Juo tapo įmonių grupė iš Šveicarijos — „Minran Brother‘s“, kurios dėka buvo sukurtas „Countach“ modelis. Nors atrodė, kad reikalai didžiajam buliui tvarkosi, „Minran Brother‘s“, visų nuostabai, pardavė „Lamborghini“ „Chrysler“ korporacijai.
Viskas išėjo tik į gera. „Chrysler“ padėjo sukurti „Countach“ įpėdinį— „Diablo“, kuris susilaukė pasaulinio pripažinimo. 1994 metais „Chrysler“ korporacijai buvo sunkūs laikai, dėl to „Lamborghini“ reikėjo parduoti. Šį kartą pirkėju tapo Indonezijos investicijų grupė. Tačiau kai ir juos užklupo sunkesnis finansinis laikotarpis, šie taip pat nusprendė atsikratyti „Lamborghini“.
Taip „Lamborghini“ keliavo iš vienų rankų į kitas, kol galiausiai pagalbos ranką ištiesė vokiečių automobilių gamintojas — „Audi“. 1998 metais, rugpjūčio 4 dieną, „Audi“ tapo vienintele „Automobili Lamborghini“ savininke. „Audi“ stipriai prisidėjo prie naujų „Lamborghini“ modelių kūrimo. Itališki superautomobiliai tapo patikimesni, saugesni, tačiau pasaulyje sklando nuomonė, jog naujieji „Lamborghini Huracan“ bei „Aventador“ nebėra tokie išskirtiniai, kokie buvo senieji modeliai.
