Pasak „Grindos“ atstovo Egidijaus Steponavičiaus, kelininkai stebėjo kelis skirtingus orų prognozių tinklalapius.
„Vienas jų rodė, kad paryčiais Vilniuje sulauksime sniego. Atrodytų, nieko tokio, per dieną tepasnigs 2–3 cm, tačiau tai, kad snygio pradžia buvo numatoma 7 val. ryte, beprasidedant rytiniams transporto srautams, sukelia tam tikrų nepatogumų. Suvėluotume nubarstyti gatves – ir dėl slidžių gatvių pasipiltų smulkios techninės avarijos, ženkliai sulėtėtų ar net sustotų automobilių ir viešojo transporto eismas“, – paaiškino E.Steponavičius.
Todėl 3.30 val. ryto „Grinda“ Vilniuje pradėjo prevencinį barstymą. Iš anksto pabarsčius gatves, druskos tirpalas „sugaudo“ vos nukritusias snaiges ir pradeda jas tirpdyti neleisdamas susidaryti sniego ar ledo sluoksniui. Beje, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) mokslininkai pabrėžia, kad išankstinis barstymas esant tokioms sąlygoms yra žymiai efektyvesnis nei jau susidariusio sniego ar ledo sluoksnio tirpdymas ir naudoja kur kas mažiau druskos.
Apie 5.30 val., baigę prevencinį barstymą (šį sezoną Vilniuje barstoma daugiau nei 50 maršrutų, kurie apima 740 gatvių; tai užtrunka maždaug 2 val.), specialistai patikrino situaciją: į probleminius taškus nusiuntė „žvalgus“.
Apie 6.00 val. buvo siunčiami ekipažai budėti į įkalnes, kur nepalankios oro sąlygos sudaro daugiausia keblumų viešajam transportui – prie S.Batoro, V.Kojelavičiaus, Švitrigailos, Liepkalnio, Olandų, Rokantiškių, Mileišiškių, Žaliųjų ežerų ir Popieriaus, T.Narbuto, V.Kudirkos, Ukmergės, Gariūnų, Pergalės, Ozo gatvių ir Savanorių pr.
Tokia šį sezoną pradėta naudoti tvarka, pasak E.Steponavičiaus, pasiteisino jau ne kartą: ji leidžia sniego valymo technikai dirbti neįstringant į bendrąjį transporto eismą, taip sutaupoma apie 40 brangių minučių, kurių reikėtų papildyti druskų atsargas ir nuvykti į paskirties vietas.
