Nors Lietuvos valdžia deklaruoja ambicingus elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros planus, lėto EV vystymo kritikai dažnai randa argumentų įgelti. Pavyzdžiui, kad daugeliu atvejų Lietuvoje elektromobilių vairuotojai yra sadomazochistai, kurie nuolat kenčia dėl stotelių trūkumo, bet vis tiek bando keliauti ne tradiciniais automobiliais, o elektromobiliais.
Žinomas ekspertas Dainius Jakas konferencijose ne kartą yra pasakojęs apie, pavyzdžiui, populiarioje automagistralėje A1 neveikiančias įkrovos stoteles, tampančias keliautojams galvos skausmu.
„Kartais atrodo, kad elektromobilių stoteles stato ir jas prižiūri tie, kurie jomis nesinaudoja“, – yra sakęs D.Jakas, turėdamas omeny lėtus stotelių remonto tempus. Įsivaizduokite, kas būtų, jei jūs tuščiu baku atvykstate į degalinę kur nors Lietuvos pakraštyje, o ten kabo užrašas: LAIKINAI NEVEIKIA. Ir tas LAIKINAI tęsiasi kelias savaites. Panaši situacija šiuo metu susiklostė ir keliautojų pamėgtoje Kuršių nerijoje.
Elektromobilių srautas Neringoje didėja
Šiemet į Kuršių neriją jau įvažiavo beveik 1000 elektromobilių daugiau nei per visus praėjusius metus. Pernai kurortas sulaukė 3 tūkst. tokių transporto priemonių, o šiemet jau apie 4 tūkst. Kaip bando juokaut Neringos meras Darius Jasaitis, čia suvažiuoja visi Lietuvos elektromobiliai.
Elektra varomų transporto priemonių savininkai nemoka rinkliavos Alksnynės poste ir karštuoju metu sutaupo po 30 eurų.
Suvyniojo į „Stop“ juostą
Kurorte yra ir dvi (nemokamos) 50 kW įkrovimo stotelės Nidoje ir Juodkrantėje. Čia įkrauti elektromobilio bateriją nemokamai galima per keliasdešimt minučių. Tiksliau, buvo galima. Šią vasarą elektromobilių vairuotojai susidūrė su staigmena. Nidoje stotelė jau neveikia kelis mėnesius. O dabar „Stop“ juosta apjuosta ir stotelė Juodkrantėje.
Iš Kauno į Neringą pailsėti atvykusi Šinskų šeima susidūrė su problema. Šeima vairuoja elektromobilius. Todėl planavo savo atostogas žinodami, kad Kuršių nerijoje yra dvi nemokamos greitojo krovimo stotelės. Vietoje, sužinoję, kad viena neveikia seniai, o kita taip pat sugedusi, liko nemaloniai nustebę.
Tomas Šinska pasiskambino bendrovei, administruojančiai šią stotelę, ir išgirdo, jog ši „sugedusi ir neveiks tris savaites“. Vyriškiui teko skubiai vykti į susitikimą Klaipėdoje. Neturėjo kitos išeities kaip tik kviesti taksi automobilį.
Veikia ar „neveikia“? Veikia!
„Problema nėra ta, kad mes norime nemokėti už elektrą. Problema kita. Šios savivaldybės stotelės buvo greitojo krovimo stotelės. Įkrauti nedidelę bateriją galima per 20 minučių. Ne visos mokamos stotelės yra greitojo krovimo. Laukti, kol baterija bus įkrauta nuvažiuoti 100 kilometrų, gali tekti ir dvi tris valandas, o jei dar daugiau – tai ir šešias valandas. Jei sumanysi krauti kur iš elektros lizdo prie namų – gali tekti krauti ir tris dienas. Aš iš namų išvažiavau nė neturėdamas kabelio laido, nes buvau perskaitęs apie tas (savivaldybių įrengtas) greitojo krovimo stoteles“, – pasakojo pašnekovas.
Kitą dieną, eidamas iš paplūdimio, jis pamatė, kad prie stotelės Juodkrantėje kažkas krauna elektromobilį. Priėjęs kaunietis paklausė, kaip tai įmanoma. Juk operatorė teigė, kad stotelė neveiks dar tris savaites.
Automobilio bateriją krovęs vairuotojas paaiškino, kad taupymo sumetimais ji išjungiama. Esą tereikia įjungti automatinį jungiklį šalia esančioje elektros spintoje. Netrukus į vietą prisistatė dar vienas vairuotojas.
Penktadienį vakare, jau pasirodžius šiai publikacijai, T.Šinska feisbuke pranešė, kad Neringos savivaldybė sureagavo į žinią, kad kai kurie vairuotojai savarankiškai atsidaro elektros spintą ir įjungia stotelės maitinimą. Daugiau to nebebus, nes ant elektros spintos buvo pakabinta išorinė spyna.
T.Šinska ir kelia klausimą: kaip savivaldybė, įsipareigojusi pagal Europos Sąjungos projektus pastatyti tokias stoteles, viešai deklaruodama paramą ekologiškam transportui, galėjo šitaip pasielgti. Projektas turi tęstis iki kitų metų. Ankstesniais metais, elektromobilių savininkų teigimu, panašių problemų nebuvo.
„Arba čia vadinasi – nėr ko elektromobiliais į Nidą važiuot, nes nemoki ekologijos mokesčio“, – ironizavo pašnekovas.
Trūksta ir galios, ir pinigų
Neringos meras D.Jasaitis, išgirdęs kaltinimus, kad taupymo sumetimais išjungia elektrą, nusijuokė. Tačiau pripažino, kad problema yra ir ji labai opi, todėl ir tenka imtis drastiškų priemonių.
Į Kuršių neriją atvyksta vis daugiau elektra varomų transporto priemonių, smarkiai išaugo elektros kaina. Praėjusiais metais tokios stotelės savivaldybei dar atrodė panešama kupra – 7 tūkst. eurų, o šiemet kaina jau išaugo iki 37 tūkst. eurų.
Greta nemokamų stotelių atsirado mokamos. Ėmė trūkti elektros galios, ieškoma išeičių su elektros tinklų prižiūrėtojais.
D.Jasaitis pripažino: situacija tokia komplikuota, kad netgi svarstoma peržiūrėti projekto sutartis ir įvertinti, kokia yra bauda už jo nevykdymą.
Mokamose stotelėse elektros kWh kaina svyruoja nuo 40 iki 50 ct. 100 kilometrų nuvažiuoti paprastai reikia apie 25 kWh. Taigi su šių dienų elektros kainomis, tai atsieitų apie 10–13 eurų.
D.Jasaitis skaičiuoja, kad savivaldybė ne tik negauna vadinamosios ekologijos rinkliavos iš šių transporto priemonių vairuotojų, kas vien šiemet būtų sudarę per 60 tūkst. papildomų pajamų, bet ir sumoka už tokių transporto priemonių elektrą.
Meras išryškina ir kitą problemą: nemažai kurorto taksistų važinėja elektromobiliais ir pamėgo įkrauti juos nemokamai. Todėl kelia klausimą, ar savivaldybė turi mokėti už tai, kas kažkas uždirba pelną.
„Praėjusiais metais iš viso matėme problemą, kad tą stotelę Nidoje tiesiog užėmė taksistai. Poilsiautojai turėjo sukti ratus ir laukti, kol šie pasitrauks“, – kalbėjo meras.
Siūlo išeitį
Elektromobilių vairuotojai vis tik turi pasiūlymą savivaldybei.
Anot jų, suprantama, kad kilus elektros kainoms – didėjo našta ir savivaldybei. Tačiau siūlo vykdyti „europinį projektą“ iki galo ir pažiūrėti į kaimyninių šalių pavyzdį.
Panašią problemą pastebėję valdininkai tiesiog apmokestino automobilių stovėjimą prie elektros įkrovos stotelės. Žmonės, norėdami įkrauti savo automobilio bateriją, nemoka už elektrą, tačiau sumoka už kiekvieną stovėjimo minutę. Taip savivaldybės gauna pajamų ir iš dalies kompensuoja patirtas išlaidas už elektrą.
D.Jasaitis teigė, kad mintis verta apsvarstymo. Juolab kad kai kurios įkrovos stotelės neretai tampa ir nemokama parkavimosi vieta.