Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie keliones elektromobiliais: nauji modeliai nuvažiuoja vis didesnį atstumą, infrastruktūra plečiasi, o įkrovimas spartėja. Daugelis vairuotojų jau po pirmosios tolimesnės išvykos įsitikina – netinkamais kelionėms laikyti elektromobiliai užtikrintai tampa praktišku pasirinkimu.
Ilgos kelionės elektromobiliais be nerimo, ar pavyks nusigauti iki artimiausios įkrovimo stotelės, kurį laiką buvo įmanomos tiems, kas galėjo sau leisti įsigyti pačius brangiausius modelius. Visgi tobulėjant technologijoms ir plečiantis pasiūlai, situacija ėmė sparčiai keistis.
Elektromobiliai vis dar yra brangesni už automobilius su vidaus degimo varikliais, tačiau tokie modeliai, kaip „Kia EV6“, „Hyundai Ioniq 5“ ir „Ford Mustang Mach-E“, jau dabar leidžia vartotojams išnaudoti visus naujų technologijų privalumus, užuot svajojus apie ateitį.
Svarbu ir tai, kad įsigyjant „Kia EV6“ ar kitą panašias technines charakteristikas turintį elektromobilį, nebereikės svarstyti apie antro automobilio pirkimą. Per bandymus, atliktus pagal WLTP reikalavimus, EV6 viena įkrova nuvažiuojamas atstumas viršija 500 kilometrų.
Įprastai baterija keliaujant nėra įkraunama iki 100 proc., tačiau netgi nepapildžius energijos atsargų iki pat viršaus, 350 kilometrų atstumas tokiam modeliui – lengvai įveikiamas, o kelionėse to visiškai pakanka. Dėl 800 voltų įkrovimo sistemos, radus pakankamos galios stotelę, ilgai rymoti neteks: įkrovimas nuo 10 iki 80 proc. truks apie 18 minučių.
Išvykos įmanomos ir nestojant įkrauti
Vilniuje gyvenantis elektromobilių entuziastas Simonas Jurkonis pažymi, kad ilgą laiką patogiai elektromobiliais keliauti galėjo tik „Tesla“ savininkai. Anot jo, tai lėmė netgi ne pačių JAV gamintojo modelių techninės galimybės, o platus sparčiojo įkrovimo stotelių tinklas.
„Turint tokį elektromobilį, jau prieš šešerius metus buvo galima skersai išilgai važinėti po visą Vakarų Europą nedžiovinant galvos, ar pavyks rasti įkrovimo stotelę. Jų tinklas jau tuomet buvo pakankamai platus – prie svarbiausių magistralių stotelės stovėjo kas 100–150 kilometrų. Dabar jų yra dar daugiau“, – pažymi pašnekovas.
Miesto modeliais, S. Jurkonio manymu, galima būtų pavadinti vos keletą pačių pigiausių elektromobilių, kurie būtent tam ir skirti. Daugybė naujų elektromobilių, pastebi pašnekovas, viena įkrova gali nuvažiuoti ne mažiau nei 400 kilometrų. Įkrovimo stotelių skaičius Lietuvoje ir užsienio šalyse taip pat pastebimai išaugo, todėl tolimesnės išvykos dabar niekam neturėtų kelti didesnių nepatogumų.
„Lietuvoje į bet kurią vietovę galima patekti vos su viena įkrova, o turint elektromobilį su talpesne baterija – ir visai be sustojimų. Vykstant į užsienį jaudintis taip pat neverta, nes daugelyje šalių įkrovimo stotelių yra daugiau nei pas mus“, – aiškina vilnietis.
1 000 kilometrų per dieną – jau ne svajonė
S. Jurkonis su savo „Tesla Model S“ du kartus buvo nukakęs į Kroatiją ir Šveicariją, taip pat lankėsi Ispanijoje, Suomijoje ir kitose šalyse. Jis pažymi, jog iki šiol jam niekur nekilo sunkumų ieškant įkrovimo stotelės.
Dalį vartotojų iki šiol kamuoja nerimas, kad pasibaigus energijai gali tekti sustoti šalikelėje. Ne vieną tūkstantį kilometrų įveikusio pašnekovo teigimu, jam to dar neteko patirti.
„Apskritai, keliaujant elektromobiliu po Vakarų Europą, tempas gali būti ganėtinai didelis. Pavyzdžiui, mums su šeima važiuojant per Vokietiją ir Austriją – šalis, kuriose įkrovimo stotelių tikrai netrūksta, – vidutinis greitis, įskaičiuojant įkrovimo sustojimus, siekė 100 km/val. Per dieną galima nuvažiuoti daugiau nei 1 000 kilometrų, o tai yra gana daug“, – dėsto elektromobilių entuziastas.
Pašnekovas priduria, kad didžiausias iššūkis vartotojams kol kas – nepatogus įkrovimo stotelių naudojimas. Įvairius tinklus valdo skirtingi operatoriai ir kol kas jie nėra įpareigoti laikytis vieno standarto, todėl naršant po Europą tenka turėti daugybę skirtingų kortelių, įvairių programėlių vartotojo paskyrų ar aktyvavimo žetonų.
„Yra ir kita problema – negali būti tikras, ar įkrovimo stotelė veiks. Žemėlapyje gali rasti stotelę patogioje vietoje, tačiau atsibeldęs iki jos pamatysi, kad įranga sugedus. Taip itin dažnai nutinka važiuojant per Prancūziją, o patekti į tokią situaciją su elektromobiliu – menkas malonumas“, – savo ir kolegų patirtimi dalijasi vilnietis.
Svarbus ne tik nuvažiuojamas atstumas
Anot S. Jurkonio, itin spartaus įkrovimo stotelių tinklas Vakarų Europoje jau pakankamai platus, tačiau greta nepatogaus naudojimo aktualus išlieka ir kainų klausimas. Didelės galios įkrovimo stotelės yra brangios, o jas montuojančios įmonės siekia, kad investicijos atsipirktų.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje sparčiojo įkrovimo stotelės stovi kone kiekvienoje šalia automagistralės įrengtoje aikštelėje. Naudotis jomis kol kas ganėtinai brangu. Priklausomai nuo vietovės bei operatoriaus, nuvažiuoti 100 kilometrų gali kainuoti ir 16 eurų, o tai netgi brangiau nei vairuojant benzininį automobilį“, – konstatuoja pašnekovas. Jis viliasi, kad, atsiradus konkurencijai tarp įkrovimo stotelių operatorių, situacija pasikeis į gera.
Naujų elektromobilių pasiūla plečiasi, tačiau, kaip pastebi S. Jurkonis, visiems gyvenimo atvejams tinkančių naujų modelių nėra ypač daug. Kainų diapazone iki 60 tūkst. eurų, pašnekovo vertinimu, geriausi trys elektromobiliai yra „Tesla Model 3“, „Hyundai Ioniq 5“ ir „Kia EV6“. Pirkėjams siūloma ir daugiau virš 400 kilometrų viena įkrova nuvažiuojančių modelių, pavyzdžiui, „Audi“, „Mercedes-Benz“ bei kitų prekių ženklų, tačiau jų kainos – gerokai didesnės.
„Ilgesnės kelionės elektromobiliu yra visai patogios, jei viena įkrova galima įveikti bent 300 kilometrų atstumą. Ir aš kalbu apie normalų tempą, kai magistralėje lekiama 130 km/val. greičiu. Jei greitkelyje teks slinkti 80 km/val. greičiu paskui sunkvežimius, o visi su lengvaisiais automobiliais zvimbs pro šalį, malonumas bus menkas“, – pataria elektromobilių entuziastas.
