Inicijuoti šio projekto įgyvendinimą nuspręsta tuomet, kai Susisiekimo ministerija, pritarus Finansų ministerijai, atsižvelgdama į eismo saugos ir patogaus susisiekimo šioje atkarpoje užtikrinimo svarbą, tunelio statybų projektui skyrė dalinį finansavimą.
Tarandės tunelio statybos yra numatytos 300 metrų nuo šiuo metu šiame kelyje esančios „EMSI“ degalinės, važiuojant magistraliniu Vilnius-Panevėžys keliu link Ukmergės. Magistralinis kelias Vilnius-Panevėžys priklauso svarbiausių Europos kelių jungčių tinklui (TEN-T, Transeuropinis transporto tinklas), kurio atitikimas Europos Sąjungos standartams yra ypatingai aktualus visoms šio tinklo valstybėms narėms.
Bendromis Susisiekimo ministerijos ir partnerių pastangomis pagaliau pradedame įgyvendinti Vilniaus regionui išskirtinai svarbų infrastruktūros projektą, reikšmingai padidinsiantį eismo saugumą ties Tarande. Džiaugiuosi, kad pavyko įveikti visas beveik dešimtmečio kliūtis ir jau greitu metu galės prasidėti visų Vilniaus gyventojų seniai laukti darbai“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Dėl svarbios projekto reikšmės Vilniaus regiono gyventojams bei tranzitinio transporto vairuotojams, „Via Lietuva“ dar birželį atliko viešą šio projekto rinkos konsultaciją. Jos metu buvo įvertintas parengtas Tarandės tunelio techninis darbo projektas, galimi projekto įgyvendinimo terminai bei jų įgyvendinimo kaina. Rinkos konsultacija padėjo užtikrinti ne tik nuoseklų projekto planavimą, bet ir suteikė galimybę kuo greičiau paskelbti darbų atlikimo viešąjį pirkimo konkursą, dar kartą peržiūrėjus jo įgyvendinimo galimybes ir tam skyrus papildomą finansavimą.
„Apie Tarandės tunelio poreikį buvo kalbama jau kelerius metus, jo statybų pradžios ypatingai laukia vietos bendruomenė. Tarandės tunelio statybos stipriai prisidės prie saugesnio ir efektyvesnio susisiekimo sąlygų pagerinimo Vilniaus regione, padidins verslo plėtros galimybes. Džiaugiuosi, jog tik sulaukus patvirtinimo apie Valstybės galimybes prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo, jo statybos viešojo pirkimo procedūras, dėl iki tol atliktų pasiruošimo veiksmų, greito ir efektyvaus projektų planavimo, sugebėjome inicijuoti itin greitai“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Siekiant pagerinti susisiekimą su Tarandės gyvenviete šalia Vilniaus, „Via Lietuva“ kartu su Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėmis yra sudariusi trišalę bendradarbiavimo sutartį. Remiantis ja „Via Lietuva“ šioje vietoje atsakinga už dešiniojo posūkio su tuneliniu pravažiavimu po automagistrale ir gretima gatve prie magistralės įrengimą, Vilniaus miesto savivaldybė – jungiamojo kelio šalia magistralės statybą, rajono savivaldybė – už Bukiškio kaime esančios Nesvyžiaus gatvės rekonstrukciją.
Nors trišalė sutartis dėl šios kelio atkarpos plėtros ir susisiekimo gerinimo buvo sudaryta dar 2019 metais, tunelinio pravažiavimo statybų įgyvendinimas užsitęsė dėl netinkamai parengto techninio darbo projekto. Praėjusiais metais, „Via Lietuva“ atlikus nemažai vidinių pokyčių bei peržiūrėjus savo projektų planavimo procesus, 2023-aisiais pagaliau inicijuotas ir Tarandės tunelio techninio darbo projekto atnaujinimas, šių metų birželį – rinkos konsultacija dėl atnaujinto techninio darbo projekto, bei šią savaitę paskelbtas ir šių statybų atlikimo viešojo pirkimo konkursas.
Planuojama, jog sėkmingai įvykus viešojo pirkimo procedūroms, tunelio statybos darbai galėtų prasidėti jau 2025 m. pradžioje. Vykstant viešojo pirkimo procedūroms ir siekiant išlaikyti rinkos konkurencingumą, kol kas preliminari šio projekto įgyvendinimo darbų kaina – neskelbiama.
Siekiant spartesnio ir visuomenės lūkesčius atliepiančio kelių infrastruktūros būklės gerėjimo ar bent išlaikymo, svarbu užtikrinti tvarų kelių finansavimą. Šiais metais svarbiausių projektų finansavimui buvo pasitelktas karinio mobilumo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas, jo sumažėjimas prisidėtų prie spartaus kelių būklės blogėjimo. Tam, jog kelių infrastruktūrai būtų užtikrintas tvarus finansavimas, tikimasi ne tik susitelkimo politiniame lygmenyje, „Via Lietuva“ imasi ir papildomų veiksmų, ieško sprendimų, kurie leistų kurti ilgalaikius, nepriklausančius nuo kasmet tvirtinamo lėšų krepšelio iš bendro valstybės biudžeto, planus.
