Vėliau šis kuklus „busikas“ tapo kultinėmis hipių „vežėčiomis“ ir davė pradžią itin gausiai, plačiai pagarsėjusiai T serijos „Volkswagen“ komercinių automobilių šeimynai, kurios naujausios laidos atstovai iki šiol rieda nuo surinkimo konvejerių.
1947 m. balandžio 23 dieną „Volkswagen“ gamyklą Volfsburge aplankė „Volkswagen“ importuotojas į Olandiją Benas Ponas. Akylas svečias, besižvalgydamas po fabriką, pastebėjo iš „Volkswagen“ „vabalo” dalių sukonstruotą motorinį vežimėlį-platformą, kuriuo darbininkai vežiojo masyvius agregatus. Jis akimirksniu sumojo, jog po Antrojo pasaulinio karo atsigaunančioje Europoje labai stinga mažo ir nebrangaus furgono, galinčio vežioti smulkius krovinius ar nedideles žmonių grupes. Savo užrašų knygelėje svečias nupiešė tokio furgono eskizą ir parodė jį tuometiniam generaliniam direktoriui Heinrichui Nordhofui, kuris sutiko įgyvendinti Beno sumanymą.
Mūsų ir tik mūsų mašinoje variklis montuojamas kėbulo viduryje, vienodu atstumu nuo priekinės ir galinės ašių
Po dvejų metų surengtoje specialioje spaudos konferencijoje H. Nordhofas pristatė 4 prototipus: 2 furgonus, krovininį-keleivinį transporterį ir mikroautobusą.
„Kaip ir „Volkswagen Käfer“, ši mašina – bekompromisinis techninis sprendimas. Mūsų ir tik mūsų mašinoje variklis montuojamas kėbulo viduryje, vienodu atstumu nuo priekinės ir galinės ašių. Priekyje sėdinčio vairuotojo svorį atsveria optimalioje vietoje išdėstyti variklis ir benzino bakas, tad mūsų automobilis yra idealiai subalansuotas. Priekinis ir galinis tiltai visuomet patiria vienodą apkrovą nepriklausomai nuo to, ar mašina važiuoja tuščia, ar pilnai pakrauta. Vienas iš prototipų testavimui buvo atiduotas legendiniam odekolono gamintojui - Kolonės mieste įsikūrusiai firmai „4711”. Mūsų mašina bus patvari kaip „vabalas”, jos tikrai nereikės aptarnauti apsimovus baltas pirštinaites,” – užvaldytas entuziazmo tuomet žadėjo H. Nordhofas.
Kurdami naująjį furgoną, „Volkswagen“ inžinieriai panaudojo „vabalo” variklį ir tiltus. 18 kW galios 1331 cm3 darbinio tūrio jėgos agregatas leido vežti maždaug 750 kg krovinį arba iki 8 keleivių. Norint padidinti automobilio kraulumą buvo galima lengvai išimti dvi galines salono sėdynių eiles.
„Šio tipo furgoną galima naudoti visose verslo srityse kaip mikroautobusą ir kaip specialios paskirties automobilį – greitąją pagalbą, policijos, pašto automobilį ar mobiliąsias dirbtuves. Jis nepranokstamas greitai išvežiojant smulkius krovinius“, - dar neprasidėjus masinei jo gamybai naujajam furgonui didelę sėkmę pranašavo tuometinis „Volkswagen“ bendrovės vyr. Inžinierius Alfredas Hėsneris.
5 850 tuometinių Vokietijos markių kainavęs furgonas pasirodė esąs įperkamas amatininkams ir mažmeninės prekybos atstovams
Gamyba prasidėjo 1950 metų kovo 8 dieną Volfsburgo gamyklos ceche Nr. 1. iš pradžių per dieną buvo pagaminama po 10 furgonų.
1950 metų pabaigoje buvo pagaminta jau 8001 „VW Transporter” pavadinimą gavusių furgonų. Paklausa buvo milžiniška, nes šis, nuo 5850 tuometinių Vokietijos markių kainavęs furgonas pasirodė esąs įperkamas didžiajai daliai savo tikslinės auditorijos – amatininkams ir mažmeninės prekybos atstovams.
Netrukus buvo pradėtas automobilio eksportas ir sulaukta sėkmės užsienio rinkose. „Volkswagen Transporter“ svariai prisidėjo prie „Vokietijos ekonomikos stebuklu” vėliau pavadinto šalies pokarinio atstatymo.
1951 metų Berlyno automobilių parodoje buvo pademonstruota legendine tapusi modifikacija su išlankstoma palapine ant stogo. Tokį turistinį autobusiuką pamėgo keliautojai po Alpių kalnus ir dvasinio nušvitimo Indijoje ieškoję hipiai. Maždaug tuo metu jis tapo ryškiomis gėlėmis dekoruotu šios jaunimo subkultūros simboliu ir neatsiejama jos dalimi.
Per pirmuosius 4 gamybos metus Volfsburge buvo pagaminta daugiau nei 100 000 vnt. įvairių modifikacijų „Transporter“. Jau tuomet šiai šeimynai priklausė 30 skirtingų modelių. Per dieną buvo pagaminama po 80 furgonų. Paklausa buvo didžiulė, reikėjo naujų gamybinių pajėgumų, kurių Volfsburge tuo metu nebuvo, nes šioje gamykloje kartu buvo gaminami ir „vabalai“. Todėl „Volkswagen“ vadovybė nusprendė išskirtinai „transporterių“ gamybai pastatyti naują gamyklą.
1955 m. kovo pradžioje Hanoveryje pradėta naujos gamyklos statyba. Ji pastatyta per metus – rekordiškai trumpą laiką tokiam objektui ir tapo dar vienu Vokietijos ekonomikos stebuklu. „Transporter“ gamyba čia prasidėjo 1956 metų pavasarį.
Šiuo metu pasaulio keliais rieda maždaug 11 milijonų visų penkių kartų „Transporter“.
Šiemet pradedama jau šeštosios kartos „Transporter“ T6 gamyba. Kartu su „Transporter“ Hanoveryje gaminami taip pat legendiniais pamažu tampantys „Volkswagen Amarok“ pikapai. Hanoverio gamykloje šiuo metu dirba 12 000 žmonių.
Dar dvi „Volkswagen“ komercinių automobilių gamyklos veikia Lenkijoje.
Poznanėje gaminami „Volkswagen Transporter“ furgonai ir mažieji furgonai „Caddy“. Neseniai duris atvėrusioje Vžešnios gamykloje gaminami didesnieji „Volkswagen Crafter“.
Abejose Lenkijoje esančiose „Volkswagen“ komercinių automobilių padalinio „Volkswagen Nutzfahrzeuge“ gamyklose dirba 19 500 žmonių.
