Visi straipsniai apie automobilius - rubrikoje GAZAS.
„Kad migracija link elektromobilių būtų aktyvesnė, reikia dviejų dalykų: mažesnių kainų ir įkrovimo galimybės prie daugiabučių. Nuosavų namų gyventojai gali be didelių sunkumų, nenaudodami jokių įkrovos stotelių įkrauti akumuliatorių su 3,5 kW krovikliu. Daugiabučių kiemuose panašų patogumą suteiktų paprastos įkrovimo stotelės – tuomet žmonės būtų tikri, kad gali bet kada įsikrauti ir neliks tuščiu akumuliatoriumi. Tai ypač aktualu tiems, kas svarsto įsigyti mažos akumuliatoriaus talpos transporto priemones“, – sako Evaldas Narbuntovičius, automobilių skelbimų portalo „Autogidas.lt“ vadovas.
Jis nurodo, kad šiandien rinkoje jau yra pakankamai daug naudotų elektromobilių už prieinamą, 17-25 tūkst. eurų kainą. „Tai – „Nissan Leaf“, „Hyundai Ioniq“, „Volkswagen UP“, „Volkswagen Golf“, „Kia Soul“ ir „Renault ZOE“. Šie elektromobiliai turi 28-40 kW elementą, kurio pakanka mieste nuvažiuoti iki 150-200 kilometrų“, – teigia E. Narbuntovičius.
Kainos kompensacija
Elektromobilių pirkimas tiesiogiai skatinamas dviem keliais. Pirmasis – dalies tokios transporto priemonės kainos kompensavimas. Antrasis – išsimokėjimo būdu perkamų elektromobilių palūkanų normos sumažinimas.
Aplinkos projektų valdymo agentūra įsigyjantiems elektromobilį asmeniniam naudojimui siūlo 5 tūkst. (perkant naują, iki 6 mėnesių) arba 2,5 tūkst. eurų (perkant naudotą, iki 4 metų) elektromobilį. Jei jį ketinama naudoti ūkinei-komercinei veiklai, kompensacija teikiama tik perkantiesiems naują automobilį, jos dydis – 4 tūkst. eurų.
Finansų įstaigos, teikiančios paskolas transporto priemonių pirkimui, elektromobilių pirkėjams siūlo gerokai žemesnę palūkanų normą, nei perkantiesiems automobilius su vidaus degimo varikliais.
Pavyzdžiui, Lietuvoje veikiantys didieji bankai siūlo paskolas su maždaug 1,6 proc. palūkanų norma (ir 6 mėn. EURIBOR), kai perkantiesiems automobilį su vidaus degimo varikliu palūkanų norma yra apie 2,3 procento.
Privilegijos
Elektromobilių savininkai gali pagrįstai jaustis privilegijuotais ne tik pirkimo metu, bet ir važiuodami bei parkuodamiesi. Miestuose ir pagrindiniuose keliuose tarp jų jau yra nemažai ir vis gausėja įkrovimo stotelių, kurių nemaža dalis yra valdoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) arba savivaldybių įmonių. Įprastai įkrovimas jose – nemokamas. Kartu stiprinami ir komerciniai įkrovimo stotelių tinklai, statomos pavienės stotelės.
LAKD valdomas nemokamų įkrovimo stotelių tinklas dėstomas ties valstybinės reikšmės keliais, dažniausiai tarp didžiųjų šalies miestų. Pati LAKD valdo 28 elektromobilių įkrovimo stoteles. Tolesnių šio tinklo plėtros planų, anot LAKD atstovo, nėra.
Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU) judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius informuoja, kad Vilniuje šiuo metu veikia 59 elektromobilių įkrovimo stotelės. Tiesa, jas valdo ne savivaldybė, o ūkio subjektai, patys nustatantys kainodarą. Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino ekologiško transporto skatinimo strategiją, kurioje numatyta iki 2030 m. įrengti 295 viešuosius elektromobilių įkrovimo prieigos taškus.
„Numatyta galimybė esant poreikiui tankinti įkrovimo tinklą, papildomai įrengiant dar 2 įkrovimo stoteles prie patvirtinto plano taško. Tiesa, Senamiestyje (kilpinio eismo ribose), papildomos elektromobilių įkrovimo prieigos neplanuojamos“, – informuoja J. Damidavičius.
Siekiant efektyviai išnaudoti esamą miesto infrastruktūrą, UAB „Vilniaus apšvietimas“ savo prižiūrimuose apšvietimo stulpuose taip pat yra numatę įrengti įkrovos infrastruktūrą elektromobiliams. Planuojama, kad iki 2030 m. visame mieste galėtų atsirasti mažiausiai 2000 vnt. įkrovos taškų apšvietimo stulpuose, kurie dar labiau praplėstų elektromobilių įkrovimo tinklą mieste ir sudarytų geresnes sąlygas miesto gyventojams naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis.
Kauno savivaldybės atstovas Arnoldas Bukelis nurodė, kad laikinojoje sostinėje iš viso įrengta 21 vieša elektromobilių krovimo prieiga. Taip pat planuojama dar šiemet parengti 100 papildomų elektromobilių krovimo vietų planą ir ateinančiais metais pradėti jį įgyvendinti.
Klaipėdos mieste įrengta 21 nemokama elektromobilių įkrovimo stotelė. Trys iš jų – greitojo krovimo. Šias stoteles valdo Klaipėdos autobusų parkas, nurodo Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus.
„Kol kas numatyta, kad krovimas šiose stotelėse bus nemokamas iki kitų metų gegužės mėnesio. Tikimasi, kad ir vėliau taryba priims sprendimą išlaikyti nemokamą krovimą, bet ribojant krovimo laiką iki 4 valandų“, – sako R. Mockus.
Elektromobilių vairuotojai išskirtinių galimybių turi ir dalyvaudami eisme, aplenkdami spūstis. A+ ženklu pažymėtomis eismo juostomis gali važiuoti ne tik visuomeninis transportas, bet ir elektromobiliai. Vilniuje tokių juostų yra 27,68 km. Klaipėdoje – 14 kilometrų.
Didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės elektromobilius siūlo parkuoti nemokamai arba, kaip Panevėžyje, už itin mažą kainą – 2,9 eurų metams. Tiesa, dažnu atveju tokia galimybė taikoma tik savivaldybėje – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar Panevėžio – gavus atitinkamą leidimą. Šiauliuose ir Trakuose rinkliava už parkavimą elektromobiliams netaikoma ir be specialaus leidimo.
Ypatingą teisę elektromobilių valdytojai turi ir važiuodami į Kuršių Neriją: jiems netaikoma įvažiavimo rinkliava, kuri įprastiems lengviesiems automobiliams, priklausomai nuo sezono, svyruoja nuo 5 iki 30 eurų.
Važiuoti apsimoka
Anot E. Narbuntovičiaus, asmenims, galintiems naudotis elektra iš saulės elektrinių – vietinių, nutolusių ar esančių saulės parkuose – elektromobilio eksploatavimas kainuoja itin mažai.
Jis pripažįsta, kad pastaruoju metu esama tam tikrų kliūčių tapti gaminančiu elektros vartotoju – ir dėl augančių saulės jėgainių kainų, ir dėl apribojimų saulės elektrinių parkų statyboms – tačiau nurodo, kad jau esant tokių jėgainių naudotoju važiavimo elektromobiliu kaina yra nepralenkiama.
„Jeigu atmestume pradines investicijas į saulės energijos sistemų įdiegimą ir vertintume, kad kilovatvalandės elektros pasaugojimas kainuoja tik 5 centus, tai nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu kainuoja apie 1 eurą. Mat įprastinis elektromobilis tokiam atstumui sunaudoja 20 kW elektros. Taigi, neskaičiuojant pradinės investicijos, kilometrai pigūs“, – aiškina Evaldas.
„Turint galvoje jog elektromobilių aptarnavimas pigesnis, nei benzininių ar dyzelinių, tai elektromobiliu važinėti apsimoka“, – priduria „Autogidas.lt“ vadovas.
