„Taisyklių nesikartojau, neskyriau tam laiko. Kasdien vis tiek važinėju automobiliu, tad bus įdomu įvertinti savo jėgas. Labai jaudinuosi, tad prognozuoti negaliu. Nededu daug vilčių, bet ir nenuvertinu savęs“, – prieš sėsdama prie vairavimo mokyklos „Hyundai i30“ vairo dvejojo patyrusi ralio šturmanė, kartą dalyvavusi ir „ENEOS 1000 km lenktynėse“.
Agnė V.-lauciuvienė
- Amžius: 32 m.
- Vairavimo stažas: 14 m.
- Automobilių sportas: ralis, žiedinės lenktynės
- Kasdienis automobilis: „Nissan Cube“
Moteris teigė esanti kultūringa vairuotoja ir nedaranti veiksmų, kurie vairavimo egzamine būtų pažymėti kritinėmis klaidomis, tačiau pripažino, jog 10 km/val. tolerancija greičio viršijimui ji naudojasi gana dažnai.
Kaip ir kiti lenktynininkai, A.Vičkačkaitė-Lauciuvienė egzaminą laikė važiuodama tuo pačiu maršrutu Žirmūnai–Naujoji Vilnia–Žirmūnai. Skyrėsi tik oro sąlygos: Vaidotui Žalai ir Norbertui Daunoravičiui teko vairuoti sningant, o A.Vičkačkaitei-Lauciuvienei ir Ignui Gelžiniui „egzaminą“ laikyti teko šviečiant saulei.
Atlikusi važiavimą mieste ir užduotis aikštelėje, lenktynininkė pripažino save nuvertinusi – egzaminuotoju tapęs vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigiamai įvertino jos pasiekimus, pažymėdamas tris nekritines klaidas (jų galima padaryti aštuonias).
„Manau, kad egzaminas sekėsi gerai. Buvau save nuvertinusi, tačiau rezultatu esu patenkinta. Didžiausia problema – 10 km/val. paklaida, kurios negalima viršyti, tačiau bausmė už tai nėra griežta. Tad kiekvieną kartą teko pagalvoti apie tinkamą greitį“, – didžiausią sunkumą įvardijo ralistė.
Ji juokavo, kad tai nebloga įžanga į ralio sezoną, kurio metu neretai tenka pavairuoti sportinius automobilius.
„Tai geras savo jėgų įvertinimas, nes teises laikiau labai seniai. Su instruktoriais rekomenduočiau pravažiuoti ir kitiems žmonėms, kurie jau ilgai vairuoja ir pasitiki savo jėgomis“, – teigė A.Vičkačkaitė-Lauciuvienė.
Moteris prisimena ir dieną, kai pati laikė „tikrąjį“ vairavimo egzaminą prieš 14 metų. Tuomet aikštelėje reikėjo atlikti kelis kitokius manevrus, tačiau didžioji jų dalis – ta pati.
Agnė teigiamai įvertino vairavimo egzamino aprašą – jos nuomone, dokumente aiškiai nurodyta, ką vairuotojas turi mokėti ir į ką atkreipti dėmesį. Tačiau kodėl tada pusė vairuotojų neišlaiko egzamino iš pirmo karto?
„Aš manau, kad trūksta darbo. Paskutiniu metu visi tik skundžiasi, kad mokykloje mokytis per sunku, universitete per sunku, teises išlaikyti – per sunku. Viskas priklauso nuo motyvacijos – kokį indėlį įdedi į procesą, tokį rezultatą ir turi“, – įsitikinusi lenktynininkė.
A.Pakėnas, vertindamas Agnės pasirodymą, pažymėjo jos pomėgį viršyti greitį – porą kartų ji buvo „ant ribos“. Kita vertus, paskutinė egzaminuojamoji nepadarė klaidos, kurią A.Pakėnas pažymėjo kitiems trims lenktynininkams – apvažiuojant šalikelėje stovintį automobilį.
„Agnė vienintelė atkreipė dėmesį į šalikelėje sustojusį automobilį. Dar vairavo viena ranka, tradiciškai vietomis nesilaikė distancijos. Aikštelėje gal senokai buvo, nes ten reikėjo pamąstyti, bet susitvarkėm. Beje, Agnė važiavo ekonomiškiausiai – 4,7 l/100 km. Tai geras rodiklis“, – vertino instruktorius, pabrėždamas, kad šiuolaikiniame egzamine vertinamas ir vairuotojo sugebėjimas važiuoti ekonomiškai.
Reziumuodamas visą eksperimentą ir gerus lenktynininkų rezultatus, A.Pakėnas pabrėžė jų kasdienių automobilių pasirinkimą – jie neretai atskleidžia vairuotojo požiūrį į eismo sistemą ir jo kultūrą.
„Atkreipkit dėmesį: paklauskit, kokias mašinas visi vairuoja. Automatai, dyzeliukai – ramūs, tvarkingi automobiliai. Tai rodo požiūrį į vairavimą. Puikiai suprantama, kad žmogus, norintis važiuoti agresyviai, greitai, neatvažiuotų tokia mašina. Trasa yra trasa. Jie skiria trasą nuo gatvės“, – bruožą, vienijantį keturis lenktynininkus, išskyrė A.Pakėnas.
