Apie visas tris saugaus eismo dedamąsias – kelius, teisinį reguliavimą ir vairavimo kultūrą – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininku Gintaru Aliksandravičiumi, laikinuoju Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovu Egidijumi Skrodeniu ir lenktynininku Antanu Juknevičiumi.
– Vidaus reikalų ministras šiandien prakalbo apie poreikį rimčiau svarstyti nulio promilių įstatymą. Kitaip tariant, visi – tiek jauni, tiek patyrę vairuotojai – negalėtų sėsti prie vairo bent truputį išgėrę. Komisare, jūs pritariate tokiai iniciatyvai?
(G. Aliksandravičius) Taip. Esmė labai paprasta – vis pasigirsta nuogąstavimų, kad tiesiog siekiama papildyti biudžetą, bet iš tiesų, manau, kad svarbiausia yra keisti vairuotojų kultūrą, požiūrį į vairavimą išgėrus. Dabar dažnai veikia psichologija. Kiekvienas žino, kad šiek tiek išgėrus galima važiuoti. O neretai būna, kad tas „šiek tiek“ tampa dar šiek tiek ir dar truputį. Galiausiai visiškai neblaivus asmuo sėda prie vairo. Manau, tas nulis promilių visiems suteiktų daugiau aiškumo ir supratimo mūsų visuomenei, kad alkoholis ir vairavimas yra visiškai nesusiję dalykai.
– Pone Juknevičiau, kaip jūs manote, ar tai padėtų sumažinti eismo įvykių statistiką, ypač tragiškai pasibaigiančių avarijų?
(A. Juknevičius) Sunku pasakyti, bet aš nebūčiau linkęs pritarti tokiam drastiškam įstatymui. ES tik kelios valstybės turi 0 promilių įstatymą. Manau, reikia pradėti nuo pastangų didinti žmonių sąmoningumą, o ne iš karto griebtis lazdos ir pradėti ja mosuoti. Žinoma, kažkoks efektas būtų, net aš nemanau, kad tą žmogų, kuris sėda girtas prie vairo, sudrausmins žinojimas, kad galioja 0 promilių įstatymas.
ES tik kelios valstybės turi 0 promilių įstatymą. Manau, reikia pradėti nuo pastangų didinti žmonių sąmoningumą, o ne iš karto griebtis lazdos ir pradėti ja mosuoti, – sako A.Juknevičius.
– Bet ar nebūtų aiškiau, jei visi žinotų, kad, norint vairuoti, negalima išgerti nė vienos taurės vyno ar vieno bokalo alaus?
(A. Juknevičius) Bet kuo tas aiškumas skiriasi nuo žinojimo, kad gali išgerti tik vieną taurę ar vieną bokalą? Kiekvienas normalus ir sąmoningas žmogus, jeigu nežino tos ribos, nevartos visai arba vežiosis alkotesterį, arba galiausiai nebevairuos. Taip elgiasi protingi žmonės, ar įstatymai padėtų kvailiams – nežinau.
– Komisare, ką sako jūsų baudų statistika? Turbūt dažnai pasitaiko tų, kurie truputį viršija leistiną ribą – pripučia 0,5 ar 0,6 promilės?
(G. Aliksandravičius) Šios vasaros rezultatai: per visą vasarą vykdytus reidus patikrinta 60 tūkst. automobilių – neblaivumas nustatytas 1 000 vairuotojų, t.y. daugiau nei 0,4 promilės. Apie 500 buvo vartojusių, bet leistinos ribos neviršijusių. Kitas dalykas, kurį reikėtų pabrėžti, kad bet koks, net menkas alkoholio kiekis, veikia žmogaus organizmą ir silpnina vairuotojo reakciją.
– Pone Skrodeni, kaip jūs vertinate šią iniciatyvą?
(E. Skrodenis) Aš pritarčiau todėl, kad mes daugybę metų leidome žmonėms rinktis, bandėme tolerantiškai žiūrėti, tačiau pastarųjų dienų eismo įvykiai rodo, kad žmonės nesupranta. Jeigu tu nori kažkur nuėjęs išgerti vyno ar alaus, tai tam yra viešasis transportas, taksi ar artimieji, kurie gali tave pavežti. Manau, kad mes turime pagaliau pribręsti šiam drastiškam žingsniui todėl, kad visos iki šiol buvusios priemonės nepadeda.
Manau, kad mes turime pagaliau pribręsti šiam drastiškam žingsniui todėl, kad visos iki šiol buvusios priemonės nepadeda, – mano E.Skrodenis.
– Negalime sakyti, kad visai nepadeda, nes žuvusiųjų per eismo įvykius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo tris kartus. Tai yra akivaizdus progresas. Kokios yra pačios efektyviausios priemonės: baudos, kelių infrastruktūra?
(E. Skrodenis) Inžinierinės priemonės efektą eismo saugumui duoda nedelsiant po įrengimo: sumažinamas greitis, sutvarkoma važiavimo trajektorija, apšviečiamas kelias. Pavyzdžiui, paprastų sankryžų pakeitimas žiedinėmis duoda milžinišką rezultatą. Jeigu paprasta keturšalė sankryža turi 36 konfliktinius taškus, iš kurių 4 yra mirtini, tai žiedinė sankryža turi tik 8 konfliktinius taškus ir nė vieno mirtino.
