Vietoje pervažos, prie kurios vairuotojams tekdavo laukti iki 40 minučių, dvi miesto dalis sujungs tunelis. Darbus planuojama baigti rudenį.
Lentvario gyvenvietę tarptautinis geležinkelis dalina pusiau. Tai ilgus metus sukeldavo daug nepatogumų tiek miesto gyventojams, tiek ir pro jį pravažiuojantiems. Prie pervažos automobiliams tekdavo stovėti ir laukti iki 40 minučių. Apie poreikį pertvarkyti šią pervažą buvo kalbama kone 30 metų.
Pervažos užtvaros nusileisdavo labai dažnai ir traukiniai dažnai važiuoja vienas po kito, todėl sustojusiems vairuotojams tekdavo gaišti labai daug laiko. Pervažą kasdien kerta daugybė Trakų rajono žmonių – važiuoja į darbus, veža vaikus į mokyklą.
Anot projektą įgyvendinančios VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, ši pervaža – viena didžiausių nerekonstruotų vieno lygio geležinkelio pervažų Baltijos šalyse.
„Tai didelės svarbos projektas, kurį įgyvendinus pagerės ne tik gyventojų, bet ir tokių svarbių institucijų kaip ugniagesių ir medikų, kuriems dažnai svarbi kiekviena minutė, susisiekimas. Saugiau kirsti geležinkelį bus tiek automobiliu, tiek ir pėsčiomis, o eilės, kuriose žmonės gaišdavo savo laiką, taps istorija“, – tikino R. Lipkevičius.
Geležinkelio pervažą rekonstruoja ir tunelį automobiliams įrenginėja statybos bendrovė „Tilsta“. Visa darbų vertė siekia 20,7 mln. eurų.
Prisiruošimas užtruko
Rimčiau apie pervažos rekonstrukcijos būtinybę pradėta kalbėti prieš dešimt metų. Anot Trakų rajono merės Editos Rudelienės, projektas yra valstybinės, o ne vietinės reikšmės. Ilgą laiką centrinės valdžios ir savivaldos pozicijos dėl pervažos skyrėsi. Problemą skirtingai vertino ir besikeičiančios valdžios, ir „Lietuvos geležinkeliai“, ir VĮ LAKD.
„Ilgą laiką buvo siekiama suderinti trijų institucijų pozicijas – Trakų rajono savivaldybės, „Lietuvos geležinkelių“ ir VĮ LAKD. Buvo diskutuojama, kas prisiims didžiausią atsakomybę. Pervažos rekonstrukcijos projektui įgyvendinti reikėjo ir Europos Sąjungos lėšų“, – pasakoja merė.
Pažangus būdas įrengti tunelį
Prieš pradedant projektą buvo atlikta studija išsiaiškinti, kuris pervažos rekonstrukcijos variantas yra tinkamiausias. Studijoje atsižvelgta į reljefą, sklypų ribas, esamų gatvių, inžinerinius tinklus ir statinius. Anot Trakų rajono savivaldybės atstovų, prieš 15-20 metų buvo svarstomi įvairūs techniniai sprendimai, tame tarpe – ir viadukas. Tačiau tobulėjant technologijoms atsirado pažangesnis būdas – nuspręsta įrengti tunelį.
Pagrindinis projekto iššūkis – jį įgyvendinti taip, kad traukinių eismas nebūtų stabdomas, mat šis geležinkelio ruožas yra labai svarbus, jungiantis Vilnių ir su Varšuva, ir su Kaliningradu.
Taikys pirmą kartą
Rekonstrukcijos darbai prasidėjo praėjusių metų rugsėjį. Šiuo metu paskelbta technologinė pertrauka – šiuo metu vykdomi tik požeminio tunelio surinkimo darbai, o pagrindinius darbus planuojama atnaujinti kovo mėnesį. Statybos darbai nuo gruodžio 15 d. iki kovo 15 d. nevykdomi visuose LAKD įgyvendinamuose projektuose.
Kaip pasakoja rangovo UAB „Tilsta“ projektų vadovas Ernesto Stonys, šiuo metu jau yra įrengta dalis būtinos susisiekimo infrastruktūros – stovėjimo aikštelė ties požemine geležinkelio perėja ir laikinas kelias Dzūkų g., laikinas kelias Klevų alėjoje, perkelta didelė dalis inžinerinių tinklų (buitinės ir lietaus nuotekos, vandentiekis, dujotiekis, ryšių tinklai). Taip pat įrengta dalis atraminių sienų konstrukcijų.
Šiaurinėje miesto dalyje ties pervaža iškasoje įrengta statybos aikštelė, kurioje gaminami tunelio rėminės konstrukcijos elementai. Planuojama, kad po technologinės pertraukos šie elementai bus stumiami į projektinę padėtį.
„Tunelio įrengimui Lietuvoje pirmą kartą bus naudojama technologija, kai nenutraukiant traukinių eismo yra užstumiamos tunelio konstrukcijos. Pirmiausia po geležinkeliu įrengiama laikinų prilaikančių konstrukcijų sistema „Verona“. Įrengus ją, į projektinę padėtį specialių domkratų pagalba bus stumiami du tunelio elementai.
Tuo pat metu, lygiagrečiai iš tunelio vidaus yra kasamas ir išvežamas gruntas. Stumiant tunelio elementus traukinių eismas nestabdomas, o tik sumažinamas jų greitis. Įvykdžius tunelio užstūmimą demontuojama sistema „Verona“, – apie tunelio statybų technologiją pasakojo E. Stonys.
Tokio tipo patentuota technologija plačiai taikoma pasaulyje. Rangovo UAB „Tilsta“ partneriai iš Italijos naudodami ją yra įrengę apie 1000 objektų. Baltijos šalyse pirmą kartą ši technologija taikoma Tartu mieste Estijoje, kurioje pernai pradėtas įrenginėti pėsčiųjų tunelis, triskart mažesnis nei būsimas Lentvaryje. Lietuvoje projektas tokiu būdu įgyvendinamas pirmą kartą.
Numatomi eismo ribojimai
Pervažą planuojama uždaryti kovo mėnesį, tiksli data visuomenei bus paskelbta iškart, kai tik bus žinoma. Bus nutraukiamas automobilių eismas Vokės g. (nuo Kęstučio g. iki žiedo), Geležinkelio g. (nuo pakalnės g. iki žiedo), Fabriko g. (nuo Sodų g. iki žiedo). Pėstieji geležinkelį pereiti galės esamu pėsčiųjų tuneliu ties traukinių stotimi.
Dzūkų gatvėje įrengta nauja stovėjimo aikštelė, kur gyventojai galės palikti automobilius ir pereiti per požeminę perėją prie geležinkelio stoties. Kitoje pusėje norint kirsti geležinkelį transporto priemones gyventojai galės transporto priemones palikti prie prekybos centro „Maxima“.
Projekto rangovas UAB „Tilsta“ taip pat įsipareigojęs samdyti transportą vaikams į ugdymo įstaigas vežti, mat uždarius pervažą tėvai neturės galimybių iš vienos miesto pusės automobiliu nukakti į kitą. Paslauga bus teikiama lopšelius-darželius „Šilas“, „Svajonėlė“, Lentvario pradinę mokyklą, Henriko Senkevičiaus gimnaziją, Motiejaus Šimelionio gimnaziją ir „Versmės“ gimnaziją lankantiems vaikams.
Pervažos rekonstrukcijos ir tunelio statybos darbus pagal sutartį numatyta pabaigti iki šių metų rugsėjo mėnesį.
