Vos paminėjus žodį „Lexus“, jis daugeliui asocijuojasi su hibridiniu varikliu. Šiuo metu visi „Lexus“ modeliai, išskyrus RC-F kupė, komplektuojami su hibridinėmis jėgainėmis. Sprendimas į apyvartą išleisti visiškai nauju varikliu aprūpintą NX yra įdomus ir verčiantis pamąstyti. Jeigu „Lexus“ ilgą laiką investavo į hibridinių jėgainių tobulinimą, visiškai atsisakė dyzelių ir primiršo benzininius variklius, gal dabar japonai persigalvojo?
Naujasis NX turi 2 litrų darbinio tūrio 4 cilindrų variklį su turbina, išvystantį 238 AG ir 350 Nm. Įsibėgėjimas iki 100 km/val. trunka 7,3 sek., o maksimalus greitis – 200 km/val.
Hibridinis NX300h yra lygiai 2 sekundėmis lėtesnis bėgėjantis iki 100 km/val. ir gerokai vangesnis važiuojant mieste. Tai būtų atleistina „Opel Mokka“ ar panašiam biudžetiniam modeliui, bet prabangus visureigis tokiu skaičiumi nesididžiuoja.
Taip, hibridas yra šiek tiek ekonomiškesnis ir turi kur kas ekologiškesnį įvaizdį – juk CO2 emisija mažesnė bene dukart. Tik Lietuvoje ji rūpi maždaug vienam iš dešimties 50 tūkst. eurų vertų automobilių pirkėjų.
Tad NX200t siūlomas greitis – didelis privalumas. Juolab kad valdomas jis kaip hečbekas – yra standus ir jautrus.
Kam tie dyzeliai?
„Lexus“ sprendimas atsisakyti dyzelių šiandien yra kvestionuojamas visame pasaulyje. Juk kaip galima negaminti variklių, kurie Europoje yra ypač populiarūs?
Kai vokiečiai turi 3 litrų darbinio tūrio dyzelius, išvystančius 300 AG ir 700 Nm bei 100 km suvalgančius mažiau nei 10 l degalų, japonai žaidžia su hibridinėmis jėgainėmis ir džiaugiasi panašiais ekonomijos, bet pusantro karto prastesniais galios rezultatais.
Lyg ir keista, kol neįsigilini detaliau. „Lexus Europe“ vadovas Alainas Uyttenhovenas viename interviu sakė, kad tiki hibridinių automobilių ateitimi – jau 2020-aisiais, sugriežtėjus Europos Komisijos reglamentuojamai CO2 normai, pagaminti ekologišką ir tuo pačiu galingą dyzelinį variklį taps sudėtingiau nei Šveicarijos kelyje rasti duobę.
Hibridai tuo tarpu bus kaip duobės Kauno gatvėse – kai kurie gamintojai šiandien sėkmingai žaidžia su ekologijos normomis ir gamina 900 AG hibridinius superautomobilius, kurie gali 30 km nuvažiuoti varomi vien elektra. O tai reiškia, kad jis yra super-ekonomiškas ir bet kokiam dyzeliui iki jo kaip iki Mėnulio. Ir koks skirtumas, kad kitiems 70 km įveikti tas super-ekonomiškas automobilis suvartoja 20 litrų benzino.
Šiuo atveju A.Uyttenhovenas teisus – hibridiniai automobiliai ateities turi daugiau nei varomi dyzelinu. Vokiški „Lexus“ konkurentai kartas nuo karto išleidžia į apyvartą kokį hibridinį modelį, kas tik patvirtina „Lexus Europe“ vadovo mintis.
Kita vertus, ši problema aktuali tik Europoje. Visuose kituose žemynuose „Premium“ segmento automobilį („Lexus“, BMW, „Audi“, „Jaguar“, „Mercedes-Benz“ ir kt.), turintį dyzelinį variklį, pamatyti šansų ne daugiau nei Lietuvoje išvysti „Buick Riviera“.
Identiškas paaiškinimas būtų paklausus, kodėl „Lexus“ negamina universalų. Pažvelkite į JAV – kur pamatysite prabangų universalą? Tai yra keturdurių sedanų rinka, kaip ir kiti žemynai pasaulyje. Išskyrus unikaliąją Europą.
Pardavimų lyderis
Hibridinis „Lexus NX“ nesunkiai tapo perkamiausiu prabangiu japonišku automobiliu – pagal pardavimus aplenkti visi „Lexus“ sedanai ir kitas visureigis RX. Galima neabejoti, kad benzininis variklis prie išskirtinio dizaino sukurtos sėkmės prisidės dar labiau.
Pagrindinė priežastis – dauguma pirkėjų į „Lexus“ saloną užsuka dėl automobilio išvaizdos, ekologijos arba gero kainos ir komplektacijos santykio. Po benzininio variklio atsiradimo „Lexus NX“ su konkurentais gali konkuruoti ir galios srityje.
Galingiausias „Audi Q5“ turi 272, BMW X3 – 306, „Mercedes-Benz GLK“ – 272, o „Volvo XC60“ išvysto 304 AG. „Lexus NX300h“ su 200 AG šioje kompanijoje neatrodo lygiavertis, ar ne?
238 AG, išvystomi „Lexus NX200t“, jau atrodo rimčiau, o įsibėgėjimas iki 100 km/val. per 7,3 sek. skamba labai neblogai.
Hibridinis NX iš konkurentų perviliojo ne vieną nedidelio visureigio pirkėją. Benzininis, galima neabejoti, nuvilios dar ne vieną – NX su šiuo motoru jaučiasi tarsi atsikratęs priekabos. Šiam automobiliui tik pavarų dėžę reikėtų pakeisti – senasis 6 laipsnių „automatas“ nedera su naujausių technologijų prikimštu automobiliu.
Gal „Lexus“ svarsto apie to paties variklio talpinimą į IS sedaną ar CT hečbeką?
