Liepą įsigalioja nauji reikalavimai automobiliams: patys mažins greitį, bet „trikojų“ reikės

Saugaus eismo specialistai nuolat kartoja, kad pagrindinės eismo įvykių priežastys – jau daugelį metų tos pačios. Tai – vairavimas išgėrus, greičio viršijimas ir neatidumas.
Kelio ženklų atpažinimo sistema
Kelio ženklų atpažinimo sistema

Europos sąjunga, siekdama mažinti avaringumą, nusprendė maksimalų automobilių greitį riboti pasitelkusi dirbtinį intelektą.

Nuo 2022 m. liepos mėnesio 6 d. visi naujai homologuojami lengvieji automobiliai, furgonai, sunkvežimiai ir autobusai, parduodami Europos Sąjungos teritorijoje, privalės turėti išmaniuosius greičio ribotuvus.

Suprasti akimirksniu

  • Nuo 2022 m. liepos mėn. 6 d. išmanioji greičio palaikymo sistema (ISA) bus privaloma naujoms rinkai pristatomoms (naujų modelių/tipų) transporto priemonėms.
  • ISA taps privaloma visiems naujiems automobiliams, kurie bus parduodami nuo 2024 m. liepos mėn. (todėl reikalavimas nebus taikomas iki tos datos jau registruotam ir eksploatuojančiam transporto priemonių parkui).
  • ISA jau ir dabar veikia daugelyje Lietuvoje parduodamų modelių.

ISA (Intelligent Speed Assist) – tai sistema, kuri vairuotoją įspėja apie viršijamą leistiną greitį. Bent jau pradiniame etape sistema vairuotoją tik įspės apie daromą pažeidimą.

VIDEO: Vairuotojams buvo netikėta: Europos sąjungoje bus privaloma išmanioji greičio mažinimo sistema ISA

Tačiau, tobulėjant sistemai ir duomenų bazei, kuria sistema naudojasi, jau po keleto metų ISA pati pristabdys automobilį iki leistino greičio ribos.

Kaip rašoma Europos sąjungos reglamente, ISA – tai sistema, padedanti vairuotojui palaikyti tinkamą greitį pagal eismo padėtį, siųsdama specialų ir tinkamą signalą. Ši sistema gali būti grindžiama įvairiais įvesties metodais, pvz., ženklų stebėjimu kamera, žemėlapių duomenimis. Sistemos, kuriose naudojama kamerų sistema, pasaulinė palydovinės navigacijos sistema (GNSS) ir naujausi skaitmeniniai žemėlapiai, laikomos moderniausiomis sistemomis, pasižyminčiomis didžiausiu pasaulyje našumu ir patikimumu. Planuojama iki 2025 m. liepos rinkti duomenis, kaip veikia ši sistema ir ją tobulinti.

Pagal ES reikalavimus ISA tikslumas turi būti ne mažesnis kaip 90 proc. Paklaidą gali lemti sugadinti kelio ženklai arba keičiamos eismo sąlygos (kelio remontai), taip pat blogos oro sąlygos. Juk esate pastebėję, kad, esant rūkui ar aprasojus langams, automobilio kompiuteris praneša, kad kai kurios pagalbinės sistemos negali veikti.

VIDEO: EU's General Safety Regulation for Commercial Vehicles: Intelligent Speed Assist (ISA)

ISA veikia jau dabar: kaip tai vyksta

Beje, ši sistema jau anksčiau pradėta diegti ir modernius automobilių modelius. Ji gali veikti šiuose automobiliuose, jei jų komplektacija tinkama (pvz., yra kelio ženklų atpažinimo sistema): „Audi“ (A5, A7, e-tron serijoje), „Citroen“ (pvz., C3, C4, C3 Aircross), „Fiat“ (500x), „Ford“ (Edge, Focus, Galaxy, Kuga, S-Max), „Honda“ (Civic, HR-V, Jazz), „Jaguar“ (F-Pace, XF), „Jeep“ (Renegade), „Range Rover“, „Mercedes-Benz“ (E ir S klasės), „Opel“ (Crossland ir Grandland), „Peugeot“ (3008, 5008), „Renault“ (Megane, Kadjar, Talisman) ir „Volvo“ (XC60, XC90, S90, V90).

Kaip ši sistema veikia dabar? Tarkime, jei naudojate ACC – adaptyvią automatinę greičio ir atstumo palaikymo kontrolę – kamera nuskaito ženklą su greičio ribojimu ir automatiškai sumažina greitį. Tačiau kai kuriais atvejais vairuotojas turi paspausti mygtuką OK, patvirtinti, kad sutinka su siūlomu greičiu. Žinoma, automatinį greičio ribotuvą galima išjungti.

Taigi, didelės revoliucijos nuo liepos 6 d. nebus, tai – tik dar vienas nuoseklus prevencinis žingsnis. Tačiau, kaip jau minėjome, ISA veikimas, tobulėjant duomenų bazei, taps vis autonomiškesnis ir vairuotojas turės vis mažiau galimybių sąmoningai viršyti leistiną greitį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis