Tuo metu Lietuva patenka tarp 20 proc. šalių faktiškai netaikančių jokių lengvatų įsigyjantiesiems naujos kartos transporto priemones. Vis dėlto ekspertai situacijos nedramatizuoja.
Lyderė – Pietų Korėja
Lietuvoje elektrinės transporto priemonės tampa vis populiaresnės, tačiau mūsų valstybė linkusi eiti kitu keliu – investuoti į reikiamą elektromobiliams infrastruktūrą
Po dyzelgeito skandalo elektromobiliai laikomi išsigelbėjimu. Pasaulio gatvėmis važinėja maždaug 1,3 milijono elektrinių transporto priemonių, tačiau kol kas joms ne taip lengvai sekasi stumtis į priekį. Dėl to (su labai retomis išimtimis) įvairiose šalyse vienokio ar kitokio tipo subsidijos ar mokestinės lengvatos įsigyjantiems tiek elektromobilius, tiek hibridinius automobilius taikomos tiek fizinių asmenų, tiek įmonių įsigyjamoms šio tipo transporto priemonėms. Tik Bulgarija ir Kinija kompensacijas ir mokestines lengvatas už elektrines transporto priemones taiko tik jas įsigijusiems fiziniams asmenims. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, Kinijoje ši subsidija atitenka tiesiogiai gamintojui, todėl čia elektromobilių pardavimo kaina yra patrauklesnė vartotojams. Ir panašu, kad tai pasiteisina – naujų elektromobilių rinka Kinijoje išaugo nuo 1 proc. 2015 m. iki 1,7 proc. 2016 m.
„Akivaizdu, kad ekologijos aspektas daugeliui valstybių tampa vis svarbesnis, o siekdamos paskatinti naujos kartos transporto priemonių plėtrą, o elektromobilių kainoms vis dar esant pakankamai aukštoms, valstybės nori suteikti proveržį šiai rinkai. Nors Lietuvoje elektrinės transporto priemonės tampa vis populiaresnės, tačiau mūsų valstybė linkusi eiti kitu keliu – investuoti į reikiamą elektromobiliams infrastruktūrą, o ne teikti mokestines lengvatas ar subsidijas“, – teigia „ECOVIS ProventusLaw“ partneris Lietuvoje advokatas Kęstutis Kvainauskas
Apklausos metu išryškėjo tendencija, kad paprastai valstybės už įsigyjamus elektromobilius taiko didesnes kompensacijas negu už hibridinius automobilius. Kaip jau minėta, gyventojai labiausiai skatinami įsigyti elektromobilius Pietų Korėjoje. O štai, pavyzdžiui, Prancūzijoje elektromobilių pirkėjams valstybė grąžina/sumoka 10 000 Eur, tuo metu kai įsigyjant hibridinius automobilius – tik 3 500 Eur. Slovakijoje pirkėjams iki 2017 m. pabaigos kompensuojami 5 000 Eur už elektromobilį ir 3 000 Eur už hibridinį automobilį. Vokietijoje, Austrijoje ir Ispanijoje kompensacija yra susijusi su elektromobilio ar hibridinio automobilio kaina: kuo ji didesnė, tuo didesnė valstybės parama.
O gal remti finansiškai neverta?
Elektromobilių savininkai nemoka kelių mokesčių, akcizo, kurie sudaro ženklią degalų kainą, akumuliatorių baterijas kraunasi nemokamai. Tačiau kiti kelių naudotojai ir elektros energijos vartotojai visa tai padengia
Tuo metu VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros prof. Saugirdas Pukalskas kelia klausimą, ar elektromobilių įsigijimą apskritai reikėtų finansiškai remti ir ar ne per brangu tai Lietuvai. Anot jo, lokali tarša eksploatuojant elektromobilius yra mažesnė ir jų energijos sąnaudos net kelis kartus mažesnės nei įprastinių automobilių, tačiau yra pamirštamas kitas faktas.
„Lietuva didžiąją dalį elektros energijos importuoja (apie trečdalį iš Rusijos ir Baltarusijos), kaip ir naftą, o taip pat elektromobilių savininkai nemoka kelių mokesčių, akcizo, kurie sudaro ženklią degalų kainą, akumuliatorių baterijas kraunasi nemokamai. Tačiau nemokamo nieko nėra – kiti kelių naudotojai ir elektros energijos vartotojai visa tai padengia. Tad kodėl vieni turi remti kitus?“, - klausia prof. S. Pukalskas. Jis atkreipia dėmesį, kad pasaulyje jau yra neigiamos elektromobilių plėtros patirties.
„Norvegijoje buvo didžiulės dotacijos, įsigyjantiems elektromobilius, visi jų tiek prisipirko, kad susidaro spūstys autobusų juostose, o parkavimo aikštelės tiesiog sausakimšos nuo elektromobilių“, – tikina automobilių ekspertas.
Anot jo, nepelnytai paraštėje lieka hibridiniai automobiliai, kurie ne tik, kaip ir elektromobiliai, taupo energiją.
Elektromobiliams eksploatuoti reikia sukurti infrastruktūrą – įrengti įkrovimo stotelių tinklą. Viena – tai nepigu, o antra – kiek jų beįrengsi, jų visuomet trūks
„Elektromobiliams eksploatuoti reikia sukurti infrastruktūrą – įrengti įkrovimo stotelių tinklą. Viena – tai nepigu, o antra – kiek jų beįrengsi, jų visuomet trūks, nes didėjantis elektromobilių kiekis didins ir jų poreikį, kadangi viena įkrovimo stotelė per parą gali aptarnauti tik kelis elektromobilius (ko nepasakyti apie įprastas degalines)“, – pasakoja S. Pukalskas pridurdamas, kad hibridiniai automobiliai taip pat žymiai prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, infrastruktūra jiems tinka ta pati, kaip ir įprastais degalais varomiems automobiliams, o kaina – iš esmės panaši kaip elektromobilių.
Neatsitiktinai kai kuriose kitose šalyse taikomi kitokie finansiniai paskatinimai įsigyjantiems elektromobilius. Štai Turkijoje elektromobiliams taikomas mažesnis automobilio turėtojo mokestis, kuris yra nuo 4 iki 15 kartų mažesnis negu turintiems automobilius su vidaus degimo varikliais. Kinijoje elektromobilių ir hibridinių automobilių turėtojai apskritai nemoka jokių transporto priemonių turėtojo mokesčių. Beveik pusėje iš apklaustų šalių taikomos transporto priemonės turėtojo mokesčio lengvata, jeigu važinėjama elektromobiliu. Verta paminėti, kad Kolumbija, Rusija ir Vengrija netaiko muito mokesčio importuojant šiuos automobilius. Honkonge įmonės per vienerius metus gali įtraukti į sąnaudas 100 proc. elektromobilio įsigijimo kainos, taip mažindamos savo pelno mokestį.
Visiškai jokių paskatinimo priemonių už elektromobilių įsigijimą netaiko Australija, Peru, Lenkija, Serbija, Čekija, Tunisas, Vietnamas bei Lietuva. Tiesa mūsų šalyse elektromobiliai gali pigiau parkuotis, važiuoti maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis, o kol kas jų įkrovimas stotelėse taip pat yra nemokamas.
Ir vis dėlto elektromobilių karštinei esant ant bangos, neverta pamiršti ir kito fakto. „Kas bus tuomet, jei sukūrus reikalingą elektromobiliams infrastruktūrą atsiras dar pažangesnės technologijos – pavyzdžiui, vandeniliu varomi automobiliai“, – svarsto „ECOVIS ProventusLaw“ partneris Lietuvoje, advokatas Kęstutis Kvainauskas.
