Norinčių pamatyti tikrąją Ameriką bei išmėginti jėgas kanjonų labirintuose ir ištvermę Uolinių kalnų perėjose laukia garsusis „Trans America Trail“ maršrutas, vedantis nuo Los Andželo iki Niujorko.
„Dual Sport“ maniakų Meka
Motoekspedicijoms (angl. adventure riding) vis labiau populiarėjant ne tik tarp europiečių, bet ir JAV motociklininkų, amerikiečiai suskubo ieškoti alternatyvų didžiosioms kelionėms aplink pasaulį ar ekspedicijoms į Gobio dykumą, Sibiro pelkes bei Kongo purvynus.
Atostogos JAV – kur kas trumpesnės nei Europoje. Be to, šalis tokia didelė ir kupina tokios įspūdingos gamtos, kad toli nuotykių ieškoti Amerikos „dual sport“ (pusiau kelioninių, pusiau enduro tipo) motociklų mėgėjams paprasčiausiai nereikia.
2010 metais susibūrus pelno nesiekiančiai Back Country Discovery Routes organizacijai, JAV prasidėjo bekelės aukso amžius: BDR, bendradarbiaudami su valstijų žemės departamentais, turizmo centrais ir provincijų bendruomenėmis daugumoje Amerikos valstijų sukūrė specialiai motokelionėms skirtus maršrutus, vedančius mažai naudojamais žvyrkeliais, kaimo keliukais ir miškų takais.
BDR netruko masiškai išpopuliarėti, ir „dual sport“ entuziastai JAV ėmėsi naujos užduoties: išžvalgyti ir parengti maršrutą, einantį per visą žemyną ir jungiantį Vakarų bei Rytų pakrantes vien bekele bei, kur būtina, asfaltuotais, tačiau mažai naudojamais atokiais keliukais. Taip gimė „Trans America Trail“, turbūt didžiausias bekelės motonuotykių projektas JAV.
Bent kartą pervažiuoti Ameriką „Trans America Trail“ maršrutu – kone kiekvieno keliaujančio motociklininko svajonė JAV. Būtent Trans America Trail nusprendėme patraukti ir mes su draugu: pradėję Finikse, Arizonoje, užsibrėžėme Niujorką bekele pasiekti per 80 dienų ir tuomet patraukti Kanados link – tiek laiko galiojo mano elektroninis ESTA leidimas keliauti po JAV.
„Suzuki DR650“ vs Amerika
„Trans America Trail“ užkariavimo idėja mums gimė dar Europoje, bimbinėjant po Graikiją ir Italiją Paulo „Yamaha Super Tenere 1200“ motociklu. Tačiau, planuodami kelionę po JAV, turėjome omenyje tai, kad netrukus po to seks klajonės Meksikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje bei Azijoje. Taigi klausimas, kokius motociklus pasirinkti, buvo itin svarbus.
Trumpai pasvarstę apie įprastus kandidatus – BMW F800GS, Kawasaki KLE500/KLR650 ir Yamaha XT660Z, apsistojome ties Suzuki DR650 idėja. Lengvas (166 kg šlapio svorio), patvarus, patikimas ir paprastas, Suzuki DR650 gaminamas jau gerus porą dešimtmečių – o tai reiškia, kad juos veikiausiai galės sutaisyti bet koks mechanikas bet kuriame pasaulio kampelyje, be to, gauti atsarginių dalių nebus sudėtinga net mažiau civilizuotuose kraštuose.
Bičiuliui Arizonoje užsiminus, kad pas jį svečiuojasi australų pora, parduodanti du 2007 metų Suzuki DR650 motociklus, nebedvejojome, ir balandžio mėnesį Paulas jau krapštėsi garaže su mūsų šauniaisiais darbiniais arkliukais.
Pakeitę benzino bakus į didesnius, 30 litrų talpos Safari, patobulinę pakojus, sėdynes, ratus ir kitas detales, pasirinkę minkštą bagažą – neperšlampamus Mosko Moto krepšius – ir trumpai išmėginę abu motociklus treniruočių savaitgalyje Santa Fe bei aplankę vieną didžiausių auto bei moto keliautojų suvažiavimą Overland Expo Flagstafe, Arizonoje, pagaliau išsiruošėme į kelią.
Kanjonų krašto iššūkiai
Kolegos amerikiečiai mus gąsdino itin techniškomis atkarpomis Arizonoje, Jutoje, Naujojoje Meksikoje ir Kolorade: pasak gandų, mūsų laukė klampus smėlis, purvas bei akmeningos Uolinių kalnų perėjos. Tačiau nė vienoje šių valstijų nesusidūrėme su keliais, kurie būtų pasirodę neįveikiami: „Trans America Trail“ kanjonų kraštu vingiuoja daugiausia gerai prižiūrimais žvyrkeliais ir fermerių naudojamais laukų takais, išraizgiusiais kanjonus ir dykumas. Tiesa, vienoje itin stačioje, akmenuotoje atkarpoje motociklą netikėtai paguldžiau ant šono, tačiau atsipirkau tik susierzinimu ir truputį įlenkta pavarų kojele.
Įspūdingiausi, bet turistų dar neatrasti maršruto taškai Vakaruose:
– Moki Dugway, Jutos valstija: nuo šios trumpos greideriuoto kelio atkarpos atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į Dievų slėnio panoramą,
– Burr Trail, Juta: senas kaubojų kelias veda per nepakartojamų spalvų kanjoną ir Kolorado upės lygumas,
– Canyon de Chelly, Arizona: keliautojų dar neatrastas kanjonas navahų teritorijoje.
Didžiosios lygumos
Susidūrę su sniegu Uolinių kalnų perėjose ir palikę vingiuotus Kolorado miškų takus už nugaros, nusileidome į žaliuojančius Kanzaso laukus. Iki pat Arkanso „Trans American Trail“ tingiai skinasi taką Kanzaso ir Oklahomos kukurūzų laukais ir ganyklų pievomis: viena vertus, pailsėti nuo dykumų karščio ir smėlėtų keliukų buvo pats laikas, tačiau, kita vertus, vėjyje siūruojanti bekraštė lygumų žaluma netruko imti migdyti. Amerikos vidurys – ūkininkų rojus, laukinių arklių, čerokių rezervatų ir paskutiniųjų prerijų bizonų karalija, ir nors pamatyti kitokią, „Namelio prerijose“ stiliaus Ameriką, be jokios abejonės, verta, motociklininkams čia atrakcijų nedaug.
Ką verta aplankyti Didžiosiose lygumose
Elgin Park, Tulsa, Oklahoma: čia kiekvieną antradienį Oklahomos dual sport motociklų mėgėjai renkasi tradiciniam bokalui alaus.
Prajoro miestelis, Oklahoma: netoli Prajoro indėnų čerokių teritorijoje ganosi viena paskutiniųjų laukinių amerikietiškųjų bizonų bandų.
Magiškieji Rytai
Pasidžiaugę Arkanso kalvomis, primenančiomis Harz nacionalinį parką Vokietijoje, ir puošniomis Tenesio rančomis, pagaliau pasiekėme Ūkanotuosius kalnus (Smoky Mountains) Pietų Karolinoje. Čia prasideda įspūdingasis Ūkanotojų kalnų nacionalinis parkas, kurį su Apalačių kalnais ir Šenandojos (Shenandoah) nacionaliniu parku jungia vienas garsiausių ir populiariausių Amerikos kelių – Blue Ridge Parkway.
Ūkanotuosiuose kalnuose trumpam palikome bekelę ir didžiąja dalimi riedėjome asfaltuotais keliukais. Rytuose rasti atokesnį kampelį palapinei – kur kas sunkiau nei Vakaruose. Be to, kartą kelią netikėtai perbėgus lokei su penkiais mažais lokiukais, supratome, kad esame Mikės Pūkuotuko teritorijoje ir stovyklauti vieniems galbūt nėra itin gera idėja. Galiausiai, nuo pat Pietų Karolinos sienos mus negailestingai persekiojo lietus, ir perspektyva kas vakarą pasitikti aplipus klampiu purvu tiesiog neviliojo.
Ką aplankyti rytinėse valstijose
Cherohala Skyway, Tenesis/Šiaurės Karolina: reto grožio kalnų keliukas motociklininkams Ūkanotuosiuose kalnuose. Visai čia pat galima pervažiuoti ir garsiąja Drakono Uodega (Tail of the Dragon).
Blue Ridge Parkway, Šiaurės Karolina/Virdžnija: vienas populiariausių motociklininkų kelių, jungiančių Ūkanotuosius ir Apalačių kalnus.
Išmaišę miglose paskendusius Čerohalos ir Apalačių keliukus, trumpai paviešėję pas pažįstamus motokeliautojus Harisburge, Pensilvanijoje, saulėtą sekmadienio popietę įriedėjome į Niujorką. Kirsti Manhataną purvinais Suzuki DR650 motociklais – tas pats, kas su žygio batais brautis į parketu klotą studiją. Vis dėlto, gerokai pamanevravę Didžiojo Obuolio širdyje, išnešėme sveiką kailį į šiaurę.
Naudinga informacija
Norintiems apkeliauti JAV bekele – informacija, maršrutai, žemėlapiai ir nemokami GPS failai.
Back Country Disovery Routes, atskiri maršrutai skirtingoms valstijoms.
