Maždaug aštuoni milijonai. Tiek, pasak ekspertų, taršos duomenis klastojančių koncerno „Volkswagen“ automobilių yra Europoje. Lietuvoje vadinamasis „dyzelgeito“ skandalas palietė apie 8 tūkst. vairuotojų.
Ir nors nukentėjusiųjų skaičius nėra toks didelis kaip, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Slovėnijoje ar Vokietijoje, už savo teises vartotojai, pasak ekspertų, vis tiek turėtų kovoti.
Vienas iš variantų – registruotis koncerno „Volkswagen“ atstovybėse ir gauti nemokamą automobilio patikrą bei naują programinę įrangą, kuri užtikrintų, kad automobilis atitinka taršos reikalavimus. Ši paslauga teikiama tiems dyzeliniams automobiliams, kurie turi EA189 modelio variklį.
Pateikti skundą nieko nekainuoja, tačiau, jei byla bus laimėta, maždaug trečdalis kompensacijos atitektų „MyRight“.
Kitas būdas – kreiptis į teismą. Tam yra sukurta specializuota Vokietijos ieškinių kaupimo platforma „MyRight“. Per ją visi vartotojų skundai dar šiais metais gali būti pateikti kaip kolektyviniai ieškiniai. Pirminė registracija jau vyksta ir tęsis iki spalio.
Lietuviams šio puslapio versija turėtų būti pasiekiama jau artimiausiomis dienomis. Pateikti skundą nieko nekainuoja, tačiau, jei byla bus laimėta, maždaug trečdalis kompensacijos atitektų „MyRight“. Jei toks variantas vairuotojų netenkina, kreiptis į užsienio teismą galima ir asmeniškai. Tačiau reikia paskubėti, kol nesuėjo senaties terminas.
„Senaties terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo apie šia problemą datos, pridėjus tris metus. Skandalas kilo 2015 m. rugsėjį ir panašiai jis paaiškėjo. Dabar mums jau liko vieneri metai, kol pasibaigs senaties terminas, todėl potencialiai dabar „Volkswagen“ žaidžia su vartotojais tokį katės ir pelės žaidimą“, – pasakojo Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys.
Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad įvertinti taršos aplinkai, kurią padarė Lietuvoje esantys automobiliai, neįmanoma, nes per techninę apžiūrą azoto oksido išmetimo rodikliai nėra tikrinami. Todėl ministerija kompensacijos iš koncerno nereikalaus, esą tai – vartotojų reikalas.
„Mes visą laiką laikėmės pozicijos ir ją visur deklaravom tiek ES institucijose, tiek gyventojams buvo išsakyta, kad tai yra esminis dalykas – tai yra vartotojų teisių pažeidimai, ir, jei kada ateityje bus galimybė iš „Volkswagen“ išsireikalauti teisiškai kompensacijos, tai tik už vartotojų teisės pažeidimus šioje srity“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vedėja Elena Auglienė.
Iš visų Lietuvoje nuo skandalo nukentėjusių vairuotojų maždaug 3 tūkst. sutiko perrašyti programinę įrangą, per 300 tą daryti atsisakė. Likusieji maždaug 4 tūkst. vairuotojų į „Volkswagen“ atstovų atsiųstą informaciją neatsakė.
Iš Lietuvos, pasak vartotojų teisių gynėjų, iki šiol į teismą dėl „Volkswagen“ skandalo dar niekas nesikreipė.
