Jį surengė nepriklausomų lietuviškų įmonių – sunkvežimių dalių prekybos ir servisų – tinklas „NexusTruck“ bei detalių sunkvežimiams tiekėjas UAB „Jupojos technika“.
Finalo dalyviai šįkart susirinko Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų rūmuose. Konkursinė dalis praėjo tarsi iš natų: per 45 minutes visi geriausiai atrankinėse kovose pasirodę vaikinukai atsakė į 40 klausimų, parengtų drauge su sunkvežimių dalių gamybos specialistais, o kol buvo skaičiuojami individualios ir komandinės įskaitos rezultatai, turėjo puikią galimybę pabendrauti tarpusavyje bei susipažinti su svarbiausiomis technikos pasaulio naujienomis, kurias pristatinėjo renginio partneriai iš „Febi“, „ZF Aftermarket“, „Roadwin“ ir „GS Yuasa“.
Iš 54 finalo dalyvių į visus klausimus, turėjusius aiškiai apčiuopiamą mokomąjį-pažintinį užtaisą (pasibaigus atsakymų pateikimui skirtam laikui konkurso vedėjas detaliai pakomentuoja koks atsakymas ir kodėl yra teisingas), tiksliausiai ir greičiausiai atsakė Vilniaus kolegijos Technikos fakulteto trijulė – Mantas Lazarkevičius, Lukas Saldauskas ir Mykolas Mankus – užėmusi pirmąsias tris vietas asmeninėje įskaitoje ir užtikrinusi komandinę pergalę.
Antra liko Klaipėdos valstybinės kolegijos rinktinė, o treti – Kauno technologijų mokymo centro vaikinai.
„Mums klausimai pasirodė įdomūs, aiškiai suformuluoti ir parinkti logiškai, o pati užduočių sistema labai tinkanti tokio tipo konkursui, nes reikalauja ne tik žinių, bet ir atsakymų pateikimo greičio (geresnė reakcija lemia didesnį balų skaičių) bei varžybinio streso suvaldymo. Būtent taip yra ir realiame gyvenime – kuo trumpiau ieškai teisingo sprendimo, tuo daugiau darbų gali padaryti. Mūsų kolegijos dėstytojai šią užduočių sistemą kartais net per eilines paskaitas naudoja“, – atviravo konkurso nugalėtojai.
Kompetencijos svarbą akcentavo konkurso stebėti bei jo dalyvių pasveikinti atvykęs Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas Stasys Ugianskis.
„Sunkiajai technikai sudėtingėjant ir panašėjant į kompiuterius su ratais, meistrų kvalifikacija tapo nepervertinamai svarbi. Nuo jų žinių ir įgūdžių priklauso ne tik tai, ar automobilis po remonto nebus dar mažiau tinkamas eksploatuoti, ar „meistras“ nesugeneruos nuostolių jam vartus atvėrusioms dirbtuvėms, bet ir ar remontuotas automobilis nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Tarptautiniais maršrutais krovinius gabenanti technika kainuoja šešiaženkles sumas, o sąstato vienos dienos prastova vežėjų įmonei atsieina nuo maždaug 300 iki beveik 400 eurų. Absoliučia dauguma atvejų, kiek tie vizitai į servisą užtrunka, priklauso nuo mechaniko profesionalumo, todėl patyrę, gerai dirbantys meistrai yra didžiulis deficitas“, – atviravo S. Ugianskis.
Tačiau nepaisant visko, iš minėtų dviejų dešimčių automobilių mechanikų kalvių tik viena turi parengusi programą bei atitinkamą mokymo bazę, reikalingą būsimiems sunkvežimių remontininkams. Dar keisčiau, kad į šią programą pritraukti studentų sekasi išskirtinai sunkiai, nors sunkiojo transporto „ligas“ diagnozuoti ir gydyti galintys specialistai daugeliu atvejų uždirba gerokai daugiau nei lengvųjų automobilių servisų meistrai.
„Nors vežėjai daugiausia kalba apie nuolatinį vilkikų vairuotojų trūkumą, serviso meistrų deficitas tikrai yra didelė bėda. Šiam darbui reikia labai rimtų kompetencijų. Net gabiausi mechanikai, ateinantys iš lengvųjų automobilių srities, aukštos prabos specialistais tampa maždaug po penkerių metų“, – pastebi „Trelo“ direktorius Donatas Mockus.
UAB „Jupojos technika“ Plėtros ir inovacijų direktorius Remigijus Vaitkus, koordinuojantis „Jaunojo sunkvežimių mechaniko“ konkursą, pasakoja, kad penktus metus ieškodami bendradarbiavimo galimybių su technikos specialistus ruošiančiomis profesinėmis mokyklomis, padarė stebinantį „atradimą“ – nėra netgi vadovėlio, kuriuo naudotis galėtų būsimieji sunkvežimių mechanikai.
„Akivaizdu, kad rinkai to reikia, tačiau specialistų niekas neruošia. Teoriškai situacija pradėjo keistis pernai, kai Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla pasiūlė atitinkamą programą, tačiau bent jau kol kas realių pokyčių beveik nėra. Atsakymų į klausimą „kodėl yra taip kaip yra?“, kol kas neradome. Panašu, kad verslas ir akademinė bendruomenė nesusikalba, nėra aiškaus lyderio, o koordinuoti šiuos dalykus turinčios valdžios institucijos nieko nedaro. Tai labai stebina, nes transporto ir logistikos sektorius sukuria daugiau nei 8 proc. šalies BVP (palyginimui – Europos Sąjungoje tik 2-4 proc. BVP )“, – konstatuoja R. Vaitkus.
Konkurso užduotis parengti padėjusios „Febi“ verslo plėtros vadovas Giedrius Matulevičius, komentuodamas paradoksalią situaciją taip pat akcentavo komunikacijos svarbą.
„Tiesmukai lyginti transporto disciplinų studijų derinimo su transportininkų poreikiais bei technikos remonto – atsarginių detalių tiekimo – garantinių įsipareigojimų procesai negalima, bet mūsų kompanijos praktika galėtų būti laikoma pavyzdžiu, kaip sprendžiamos kartais kylančios problemos. Mes aktyviai dalyvaujame panašiuose socialiniuose projektuose ir dalinamės gerąja patirtimi. Manyčiau, kad jei mokslo bei verslo žmonės taip pat atvirai ir aiškiai deklaruotų ką ir kodėl jiems „skauda“, sprendimus pavyktų rasti greičiau“, – samprotauja G. Matulevičius.
UAB „Jupojos technika“ vadovas Raimundas Vaišvilas savo ruožtu pastebi, kad kol kas didieji sunkvežimių servisai ar didžiosios transporto įmonės pačios kuria savo mokymo centrus, kuriuose padeda iš lengvųjų automobilių pasaulio ateinantiems meistrams perprasti sunkiasvorių specifiką.
„Bet reikia pabrėžti, kad ir verslas vis dar itin mažai įsitraukia į jaunų žmonių sudominimą šia specialybe ir pagalba švietimo įstaigoms profesionaliau ruošti šios krypties remontininkus. Šiuo konkursu stengiamės suartinti šiuos du pasaulius ir padėti rasti bendradarbiavimo sinergiją“, – svarsto R. Vaišvilas
