Lietuviški automobiliai: 2. „Mikram“ – noras būti originaliu prieš 60 metų

Istorijos pradžia: lietuviškas automobilis „AlReKas“

„Moskvičius“? Ne. Ir ne „Fiat“. Ir ne bet koks kitas serijinės gamybos automobilis. Šis dviduris kupė – unikalus vilniečio Kazio Mikušausko kūrinys, viešumoje parodytas 1967-aisiais, o meistro garaže kurti pradėtas 1965-aisiais.

Jo pavadinimas šifruojamas pagal Kazio šeimos narius: Mikušauskas, Kęstutis (jauniausias sūnus), Romas (sūnus), Alvydas (vyriausias sūnus) ir Marytė (žmona).

Sukurtas pagal „Moskvič 407“ bazę, jis turėjo visiškai unikalų, paties K.Mikušausko rankomis gamintą kėbulą. „Mikram“ pasižymėjo lengvesniu nei „Moskvič“ priėjimu prie variklio, turėjo erdvesnę bagažinę, o su metais vis labiau keitėsi.

Pirmosiose „Mikram“ nuotraukose galima įžvelgti amerikietiškus motyvus: priekinė jo dalis primena „Buick Skylark“, o užpakalinė – kai kuriuos to meto „Buick“ bei „Cadillac“ modelius. Vėliau automobilio išvaizda priklausė nuo K.Mikušausko skonio – keitėsi ne tik žibintai, bet ir spalvinė gama.

Romo Mikušausko archyvo nuotr./„Mikram“ automobilis

Akivaizdu, kad ir „Mikram“ gimė jo kūrėjui semiantis idėjų ne tik iš sovietinės pramonės, kuri kūrė vos kelis skirtingus automobilius. K.Mikušauskas kažkokiais būdais sugebėjo apeiti ir formalius tuomet galiojusius reikalavimus savadarbiams automobiliams – šie turėjo būti iki 3,5 m ilgio ir turėti ne didesnius nei 1 l darbinio tūrio variklius. „Mikram“ ilgis – beveik keturi metrai, o variklis – 1,4 l iš „Moskvich“.

Automobilį K.Mikušauskas darbo valandomis ir ilgokai po jų konstravo Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo eksperimentinėje laboratorijoje. 1996-aisiais amžinojo poilsio išėjusio Kazio sūnus Romas prisimena, kad „Mikram“ dizainas buvo kuriamas ant sumažinto medinio modelio uždedant sluoksnį plastilino. Jį pamažu skaptuojant, buvo išgauta meistro norima kėbulo forma ir tik po to pradėtos gaminti normalaus dydžio kėbulo dalys.

Aktyviai naudotas automobilis, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo naudojamas vis mažiau, o 1993–2013 metais prastovėjo garaže, iki kol „Mikram“ autoriaus sūnus sugalvojo atlaisvinti patalpą. Jis norėjo su unikaliu automobiliu atsisveikinti... priduodamas jį į metalo laužą.

Nuo tokio likimo „Mikram“ išgelbėjo tuometinis Seimo narys Antanas Nedzinskas. Pats būdamas istorinių automobilių entuziastas, jis 2013-aisiais pranešė „Retromobile“ asociacijai, kad jo kaimynas Trakuose planuoja kažkokį jam nežinomą automobilį priduoti į metalo laužą.

Ilgai netrukę, asociacijos nariai apsilankė pas R.Mikušauską ir, pravėrę garažo vartus, neteko amo: prieš juos stovėjo nė vienam istorinės technikos specialistui neregėtas automobilis. Nors jo padangos buvo tuščios, o ant mašinos metų metus kaupėsi dulkių sluoksnis, „Mikram“ vertę entuziastai suprato ir atgabeno kūrinį į Istorinės bei karinės technikos muziejų Kaune.

„Retromobile“ nuotr./„Mikram“ automobilis po stovėjimo garaže 20 metų

Kaip pasakojo „Retromobile“ prezidentas Ramūnas Kardelis, šiuo metu „Mikram“ laukia restauracijos. Gegužės mėnesį turėtų būti baigta kito lietuviško automobilio, „Svajonės“, restauracija, o po jo ateis ir „Mikram“ eilė.

Lietuviški automobiliai – „Mikram“

+18