Remiantis bendrovės statistika, 2008 – 2011 metais specialiosios miško technikos draudiminių įvykių būdavo fiksuojama apie 10 per metus, tuo tarpu 2012 m. šis skaičius išaugo dvigubai lyginant su prieš tai buvusiais, o 2013 m. dar padidėjo pusantro karto lyginant su užpernai.
„Įvykių skaičius didėja, nes Lietuvoje pastebimai auga pačios miško technikos skaičius. Verslininkai vis daugiau įsigyja naujos arba labai mažai naudotos technikos, jie plečia ar atnaujina turimus miškovežių parkus. Tokios tendencijos pastebimos iš dalies ir dėl to, kad įmonės užsiimančios miško darbais pradėjo aktyviau naudotis Europos Sąjungos parama. Taip pat po krizės miškų verslas po truputi atsigauna, auga medienos eksportas. Kai kuriose savivaldybės miestų šildymui naudojamas biokuras - mediena, pjuvenos. Žaliavas katilinėms gabena miškovežiai, dėl to jų vis daugėja,“ – teigia ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Įvykių skaičius didėja, nes Lietuvoje pastebimai auga pačios miško technikos skaičius. Verslininkai vis daugiau įsigyja naujos arba labai mažai naudotos technikos, jie plečia ar atnaujina turimus miškovežių parkus
Vidutiniškai už eismo įvykį, kuriame dalyvavo miškovežis, draudimo bendrovė išmoka apie 40 - 80 tūkst. litų. Didžiausia išmokėta suma 2013 m. siekė 300 tūkst. litų. Taip pat nemažai užregistruota bylų, kurių žalos sudarė 150 – 200 tūkst. litų.
Kaip teigė ne BTA Ekspertizių skyriaus vadovas, vasarą tokių įvykių būna mažiau, daugiausiai jų nutinka žiemą bei pavasarį, intensyvių miško kirtimo, medienos vežimo iš miško darbų metu.
Pasak specialisto, skaudžiausi įvykiai nutinka, kai miškovežiai susiduria su lengvaisiais automobiliais. Tokiose situacijose aukų praktiškai neįmanoma išvengti. Prieš keletą mėnesių bendrovė užregistravo įvykį, kurio metu kaktomuša susidūrė du miškovežiai. Vienas iš jų buvo tuščias, ant slidaus kelio išslydo jo tempiama priekaba, vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į iš priekio važiavusį kitą miškovežį.
Bendrovės ekspertai rekomenduoja vairuotojams būti atidiems keliuose, jeigu šalimais atliekami miško kirtimo darbai, ar netoliese yra įsikūrusios medienos apdirbimo įmonės. Lengvųjų automobilių vairuotojai, kelyje sutikę miškovežius, turėtų elgtis atsakingai: nereiktų atlikinėti jokių staigių manevrų, vertėtų laikytis didesnio atstumo, nelenkti jei nėra būtinybės, ir, jei reikia, praleisti didesnę transporto priemonę. Pasak A. Žiukelio, suvaldyti miškovežį yra daug sudėtingiau nei paprastą vilkiką, tokio sunkvežimio stabdymo kelias yra daug ilgesnis ir net jei jis važiuoja nepakrautas, visada yra pavojus, kad jo priekaba dėl kelio nelygumų gali išslysti į priešpriešinę ar gretimą eismo juostą, taip sukeldama pavojų kelyje.
