„Šalies keliuose pastaruoju metu ženkliai padaugėjo naujų galingesnių miškavežių automobilių ir tai rodo, kad ne vienerius metus diskutuotas ir net pro priėmimo neveikęs įstatymas, padidinęs šalies keliais važiuojančių sunkiasvorių transporto priemonių svorį nuo 40 iki 48 tonų, pradeda veikti. Tai ženkliai pagerins ekologinę būklę, nes naujų transporto priemonių emisija kur kas mažesnė nei medienai vežti nepritaikytų ir atgyvenusių sunkvežinių, kurie važinėjo iki šiol. Svarbu nepamiršti ir saugumo keliuose klausimo, nes tik šiuolaikinė technika geba tai užtikrinti“, - teigia Privačių miško savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas.
Primename, kad du kartus už įstatymo projektą balsavus parlamentarams, Vyriausybė išleido nutarimą, kuriuo numatyta galimybė šalies keliais važiuoti 48 tonų svorio miškavežiams. Tačiau Susisiekimo ministerija išleido įsakymą, kuriuo visi ankstesni nutarimai tapo neįgyvendinami.
Susisiekimo ministro pasirašytame įsakyme buvo nurodoma, kad leidimas važiuoti miškavežiu, kurio masė su kroviniu siekia ne daugiau kaip 48 tonos, išduodamas tik vienam važiavimui. Tuomet miškininkai nuogąstavo, kad norint pervežti visą per metus iškertamą šalies medieną reikia apie 200 tūkst. reisų, o kiekvienam reisui reikėtų gauti atskirą leidimą.
Siekiant apsaugoti kelius nuo apkrovų, į šiuolaikinius miškavežius montuojamos papildomos ašys, dedami papildomi ratai
„Džiaugiamės, kad Susisiekimo ministerija suprato, jog nors miškavežis ir sunkesnis, jis negadina kelio dangos taip, kaip 40 tonų sunkvežimis, nes siekiant apsaugoti kelius nuo apkrovų, į šiuolaikinius miškavežius, kuriais aprūpintas modernesnis šalies miškų ūkis, montuojamos papildomos ašys, dedami papildomi ratai. Be to, siekdami kaip įmanoma sumažinti transporto priemonės svorį, medienos vežėjai iki šiol kaip įmanydami bandė lengvinti miškavežio konstrukcijas, o tai kenkia eismo dalyvių saugumui“, - teigia A. Pivoriūnas.
Tikimasi, kad ateityje šalies keliais galės važiuoti ir dar sunkesni miškavežiai. Norvegijos miškų savininkų federacijos ir Norvegijos medienos technologijų instituto atlikti tyrimai rodo, kad miškavežiai, kurių bendroji masė siekia 48 tonas, aplinką teršia 25 procentais daugiau, nei miškavežiai autotraukiniai, kurie sveria iki 60 tonų.
Daugelyje užsienio šalių jau dabar galima važinėti gerokai sunkesniais miškavežiais. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje maksimalus leidžiamas miškavežio su kroviniu svoris siekia 52 tonas, Danijoje – 54 tonas, o Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje – 60 tonų. Stichinių nelaimių metu medieną miškavežiais Švedijoje galima gabenti autotraukiniais, kurių bendroji masė su kroviniu yra ne didesnė nei 85 tonos.
