Kaip ir kiekvienas naujo mokesčio pasiūlymas, taip ir šis susilaukė daugybės prieštaringų nuomonių, daugumą kurių vienija bendra idėja – toks mokestis naudos neatneš.
Geriausias būdas sumažinti automobilių taršą Lietuvoje yra ne automobilių mokestis, o automobilių parko atnaujinimas
„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas „Facebook“ paskyroje svarstė, kad toks mokestis yra panašesnis ne į norą gaivinti šalies orą, o į pinigų perskirstymo per biudžetą didinimą. Tik neaišku, kam to reikia.
„Geriausias būdas sumažinti automobilių taršą Lietuvoje yra ne automobilių mokestis, o automobilių parko atnaujinimas. O geriausias būdas atnaujinti automobilių parką yra gyventojų pajamų didinimas, o geriausias gyventojų pajamų didinimo būdas yra ne didesnis, o mažesnis gyventojų apmokestinimas“, – rašė ekonomistas.
Lietuvos automobilių parko amžiaus vidurkis viršija 15 metų ir, nors naujų automobilių pardavimai auga kasmet, parko amžius nesikeičia: į šalį kasmet atkeliauja tūkstančiai naudotų transporto priemonių.
Taip pat skaitykite: Naujų automobilių rinka išlaiko stabilų augimą, tačiau iki kaimynų – toli
Iš viso Lietuvos automobilių parke yra daugiau nei 1,2 mln. automobilių, tarp kurių du trečdaliai varomi dyzelinu, tad tokio tipo mokestis tiesiogiai paliestų daugiau nei 800 tūkst. transporto priemonių savininkų. Didžioji dalis valstybinių įstaigų transporto yra dyzeliniai automobiliai, 96 proc. sunkiojo transporto taip pat varoma dyzelinu.
Tai nėra pirmas siūlymas Lietuvoje apmokestinti automobilius, apie jį kalbėjo ir praėjusi finansų ministrė Rasa Budbergytė, tačiau tai – pirmas kartas, kuomet tokia galimybė įrašyta vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Tikslios to priemonės turės būti įvardytos iki kovo 13 d.
