Maisto produktus ar kitus temperatūrinio rėžimo reikalaujančius krovinius gabenę vežėjai prarado, bene, daugiausiai užsakymų. Kol vieni „šaldytuvininkai“ pastatė savo puspriekabes aikštelėse ir laukia kol srautai vėl atsigaus ir siūlomos kainos juos tenkins, kiti tuo metu į savo puspriekabes krauną viską kas išeina ir bando nestabdyti savo autoparko. Tiesa, krovinių pasirinkimas jiems gana ribotas – į šaldytuvinę puspriekabę krovinius galima krauti tik iš galo, tad bet ko į ją vežėjai neįsidės. Su šaldytuvinėmis puspriekabėmis pradėti gabenti lengvosios pramonės gaminiai – baldai, elektroniką ir pan. Tiesa, dalis vežėjų tokioje „šaldytuvininkų“ veikloje neįžvelgia pozityvo ir tam yra gerų argumentų.
Ir taip ankštoje šiuo metu vežėjų rinkoje, tenka priimti dar ir šiomis puspriekabėmis žaidžiančius rinkos žaidėjus. Šiems, norint gauti krovinių, nieko nebelieka, kaip tik mažinti nusistovėjusius įkainius, tad esama situacija nedžiugina tentines puspriekabes naudojančių vežėjų, kurių pagrindinė duona pradėta krauti į šaldytuvines puspriekabes už mažesnius įkainius.
Srautai kinta akivaizdžiai. Visoje Europoje yra fiksuojamas Lietuvos vežėjų įpilamo degalų kiekio padidėjimas
Treti vežėjai, neturintys krovinių į Rusiją ir iš jos, pasuko į Europą ir čia taip pat bando konkuruoti su šioje rinkoje jau buvusiais vežėjais. Kad didelė dalis transporto perorientuota į vakarus, patvirtina ir UAB „DKV Euro Service Balticum“, kuri tiekia vežėjams kuro korteles, vadovas Artūras Michejenko: „Srautai kinta akivaizdžiai. Visoje Europoje yra fiksuojamas Lietuvos vežėjų įpilamo degalų kiekio padidėjimas. Mes dirbame tik su Europa, o Rusijoje savo paslaugų nesiūlome. Tačiau logiška būtų manyti, kad Rusijoje kuro pilamasi mažiau. Tokia tendencija jau nuo gegužės mėnesio.“
Svarbiausia išgyventi?
Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos prezidentas M. Atroškevičius, kalbėdamas apie susidariusią situaciją, pastebi, kad šiuo metu dauguma vežėjų gyvena laukimo stadijoje: „Šiuo metu svarbiausia išgyventi. Sustabdyti plėtros planai. Geriau išvis nevažiuoti ir patausoti savo transporto parką, nei važiuoti už bet kokias kainas. Maži įkainiai nekompensuos besidėvinčių transporto priemonių. Vis tik nemaža dalis ryžtasi važiuoti už mažas kainas ir taip mažina rinkos įkainius.“
M. Atroškevičius prognozuodamas ateitį, tikisi, kad situacija rinkose susitvarkys ir stabilizuosis, o ir Rusijos rinka turėtų kada nors vėl atsiverti, tačiau daliai transporto įmonių tai gali būti nebeaktualu. „Prognozuočiau, kad pavasarį gali padidėti įprastas bankrutuojančių transporto įmonių skaičius, ypač mažųjų vežėjų tarpe. Jiems tiesiog gali pritrūkti apyvartinių lėšų degalams, draudimui, kitoms išlaidoms.“
Nuo kovo mėnesio gali prasidėti įmonių, vežusių į Rusiją, bankrotai. Ten maržos daug didesnės ir tie kas ten važiavo, „užsiaugino lašinukus“
A. Michejenko pastebi, kad kol kas įmonių prašymų atidėti atsiskaitymus ar bankrotų skaičius nedaugėja, tačiau to laukiama. Taip pat jis paaiškina, kodėl bankrotų banga gali užplūsti tik dabar, o ne kuomet prasidėjo sankcijos. „Šiuo metu vyksta natūralus procesas ir padaugėjusių prašymų atidėti mokėjimus nefiksuojame, tačiau prognozuočiau, kad nuo kovo mėnesio gali prasidėti įmonių, vežusių į Rusiją, bankrotai. Ten maržos daug didesnės ir tie kas ten važiavo, „užsiaugino lašinukus“. Įvertinus darbo su Rusija specifiką ir mokėjimų atidėjimus, tik dabar baigiasi atsikaitymai už pervežimus. Tad netrukus tokiems vežėjams gali pradėti trūkti lėšų.“
Kaip elgtis tiems, kurių dalis ar visas transporto parkas buksuoja? Kalbinti transporto ekspertai pastebi, kad šiuo metu svarbiausia yra taupyti. Sustabdyti nevažiuojančio transporto priemonių draudimą, kalbėtis su lizingo bendrovėmis dėl galimybės artimiausiu metu mokėti tik palūkanas, o lizingo įmokas nukelti, tartis su tiekėjais, kad šie prailgintų atsiskaitymo terminus.
Smulkieji perka kartu ir taupo lėšas
M. Atroškevičius kalbėdamas apie transporto sektorių pastebi, kad šiandieninėje situacijose stambūs vežėjai nėra tokioje prastoje situacijoje kaip smulkieji. „Stambūs vežėjai turi ir stambius užsakovus. Esant gerai situacijai rinkoje, jie dalies užsakymų „išvežti“ nespėja, tad dalinasi juos su mažesniais vežėjais. Sumažėjus užsakymų skaičiui, jų parkui darbo daugiau mažiau užtenka, nors ypatingo optimizmo nėra.“
Ieškome ir naujų rinkų, tačiau viskas nėra taip paprasta. Nuvežus krovinį, dar reikia turėti ir ką parsivežti
Tuo metu smulkieji vežėjai, atsidūrę prastesnėje situacijoje ir sukasi kaip gali. „Ieškome ir naujų rinkų, tačiau viskas nėra taip paprasta. Nuvežus krovinį, dar reikia turėti ir ką parsivežti. Šiuo metu gelbsti mažinamos pagrindinės išlaidos. Su smulkių vežėjų asociacijos nariais kartu perkame kurą, gauname stebėtinai gerą kainą. Panaši situacija ir su mobiliu ryšiu. Ateityje planuojame ir toliau vieningai pirkti įvairias paslaugas, taip daug pigiau ir tuomet atsiranda vietos „kvėpavimui“.
Kas nenužudo, padaro stipresniais
Rusijai vėl atvėrus sienas, vežimų užsakymai tikrai nepasipils kaip iš gausybės rago. Visų pirma tam įtaką daro ir esama ekonominė situacija. „Rusų perkamoji galia, dėl smukusio rublio, šiuo metu gerokai nukritusi. O iš Rusijos eksportuoti milžiniškus kiekius krovinių bent jau šiai dienai nėra ką“ – teigia M. Atroškevičius.
A. Michejenko į situaciją žiūri paprasčiau ir tikina, kad tai buvo dar viena pamoka Lietuvos vežėjams. Į Rusiją, jei ši vėl atsivers, grįžti norinčių bus visada, tačiau išmoktų pamokų niekas nepamirš. „Prisiminkime krizių ir kitų problemų su Rusija pamokas. Tie kas išgyveno, stengėsi išskaidyti savo rizikas ir diversifikavo transporto srautus. Jei Rusijos rinka atsivers, be abejo, daug vežėjų ten grįš, bet bus dar labiau pasiruošę galimiems netikėtumams, tad jiems Rusijos smūgiai nebebus mirtini.“
Vežėjams belieka laukti, taupyti ir tikėtis šviesesnio rytojaus, tuo metu Lietuvos verslininkams nereikėtų stebėtis pakilusiais įkainiais gabenimams į Europą. Kuomet buvo standartinė situacija rinkoje ir Rusija nebuvo privėrusi savo sienų, krovinių srautai į Rusiją buvo dideli, o maržos, kurios likdavo vežėjams, nebuvo prastos. Natūralu, kad vežėjai tušti grįždami iš Rusijos skubėdavo atgal į Europą pasiimti naujų krovinių ir galėjo sau leisti Lietuvių verslininkų prekes į Europą vežti už pastariesiems itin patrauklią kainą, tačiau šiuo metu tokios galimybės nebėra.
Tad šiuo metu Lietuvos transporto padangėje – laukimo stadija, kuri turėtų būti aktuali ne tik transportininkams, bet ir jų paslaugomis besinaudojančioms įmonėms.
