Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvoje yra trys dienos, per kurias įvyksta itin mažai avarijų

Šventinėmis dienomis vairuotojai padaro gerokai mažiau eismo įvykių nei įprastais šiokiadieniais, o Velykų dienos išsiskiria kaip vienos saugiausių vairuoti tarp visų nedarbo dienų metuose. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, praėjusiais metais pirmąją Velykų dieną fiksuoti tik 28 eismo įvykiai, antrąją – 39.
Avarija Panevėžyje
Asociatyvi nuotr.: avarija / Tomo Markelevičiaus nuotr.

Palyginimui, vidutiniškai kiekvieną balandžio dieną pernai fiksuota po 77 avarijas. Per abi Velykų dienas 2015 m. balandį vairuotojai patyrė žalos už daugiau nei 30 tūkst. eurų, kai tuo metu vidutiniškai kiekvieną dieną tą patį mėnesį vairuotojų nuostoliai siekė daugiau nei 53 tūkst. eurų.

Mažesniu eismo įvykių skaičiumi nei Velykos praėjusiais metais iš visų oficialių šventinių dienų pasižymėjo tik pirmoji 2015-ųjų diena (19 eismo įvykių) ir pirmoji Kalėdų diena (24 eismo įvykiai).

Nors per didžiąsias metų šventes gyventojai gerokai rečiau patenka į incidentus kelyje, tačiau išaugusį jų skaičių fiksuojame prieš pat jas

„Nors per didžiąsias metų šventes gyventojai gerokai rečiau patenka į incidentus kelyje, tačiau išaugusį jų skaičių fiksuojame prieš pat jas. Tuomet gyventojai skuba susitvarkyti visus nebaigtus reikalus, apsipirkti, dažnas stengiasi dar švenčių išvakarėse palikti miestą, jei, žinoma, tokių planų turi. Tuo metu per pačias šventes gyventojai nėra linkę daug važinėti. Daugelis stengiasi pasidžiaugti artimųjų draugija prie šventinio stalo“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Pavojingiausia šventinė diena vairuotojams, draudikų duomenimis, yra Valstybės arba Karaliaus Mindaugo diena, kuri minima liepos 6-ąją. Pernai šią dieną buvo užregistruotos 54 avarijos, dėl kurių gyventojai patyrė nuostolių už 45,5 tūkst. eurų. Po pusšimtį avarijų fiksuota kovo 11-ąją bei Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1-ąją), kuri Lietuvoje taip pat yra nedarbo.

„Papildoma nedarbo diena dažnam lietuviui yra proga palikti automobilį garaže ar stovėjimo aikštelėje ir bent dienai pamiršti skubėjimą, spūstis ir šviesoforus. Šventinėmis dienomis transporto srautai ir eismo intensyvumas gatvėse gerokai sumažėja, o tai, be abejo, lemia ir mažesnį eismo įvykių skaičių. Nemažai priklauso ir nuo oro sąlygų, tačiau tai nebūtinai yra lemiamas veiksnys – žiemos šventėmis dažnai įvyksta mažiau eismo įvykių nei pavasario ir vasaros išeiginėmis“, – pažymi R. Bieliauskas.

„ERGO Insurance“ Lietuvoje statistika rodo, kad šiemet vasario 16-ąją buvo fiksuota, palyginti, nemažai eismo įvykių – 53. Pernai Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną buvo fiksuotos 44 avarijos. Per Žolinės šventę 2015 m. registruoti 43 įvykiai, per Jonines – 42. Pastaroji diena pasižymėjo didžiausiais vairuotojų patirtais nuostoliais iš visų šventinių dienų pernai. Birželio 23-ąją vairuotojai praėjusiais metais patyrė žalų už daugiau nei 63 tūkst. eurų.

R.Bieliauskas pabrėžia, kad, nepaisant mažesnio eismo įvykių skaičiaus šventinėmis dienomis, gyventojai turėtų neprarasti budrumo, važiuoti atsargiai, laikydamiesi saugaus greičio ir kelių eismo taisyklių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais