Įdomu tai, kad bene aktyviausiai prieš šiuos teisės akto pakeitimus, už kuriuos balsavo visi 87 balsavime dalyvavę Seimo nariai, pasisako Lietuvos dviratininkų bendrija (LDB). Jos nariai labiausiai nepatenkinti įstatymo nuostata dėl 17 straipsnio 2 dalies pakeitimo, kuriuo esą norima įteisinti privalomą dviratininkų važinėjimą su įjungtomis priekinėmis šviesomis arba liemenėmis dienos metu.
Kreipėsi į prezidentę
Savo poziciją LDB ir dar 13 įmonių bei visuomenių organizacijų vardu bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas išdėstė ir oficialiame kreipimesi į Dalią Grybauskaitę. Laiške prezidentės prašoma imtis visų Konstitucijos jai suteiktų įgaliojimų, „kad būtų atsižvelgta į suinteresuotų piliečių asociacijų nuomonę ir sveiką protą“.
E.Kriščiūno teigimu, reikalavimai dienos metu važiuoti įsijungus šviesas arba su liemenėmis – absurdiški, esą dieną įjungtų šviesų nauda neįrodyta net automobiliams, kurie praeina technines apžiūras, jų šviesos šaltiniai sertifikuojami ir turi atitikti gamintojų nustatytus parametrus, kad neakintų atvažiuojančių vairuotojų ir šviestų kaip priklauso.
„Kokios naudos galima tikėtis iš 1W galingumo nesiekiančio nesertifikuoto mirksiuko naudojimo dviračiuose, kur yra didelė tikimybė, kad baterijos bus išsikrovusios, lemputė perdegs ir pan? Norint netapti nusikaltėliu teks vilktis liemenę?“ – rašo jis redakcijai skirtame laiške.
Abejoja dėl įstatymo kontrolės
LDB pirmininkas nuogąstauja, kad tokia įstatymo pataisa ženkliai sumažins žmonių, norinčių važiuoti dviračiu skaičių. Anot jo, avarijose žūstančių žmonių skaičius yra nykstamai mažas lyginant su judėjimo trūkumu sukeltomis problemomis: savižudybės, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas ir kt.
„Priimtas įstatymas taps tik dar vienu formalumu, kurio niekas nesilaikys, kaip ir dabar nesilaiko reikalavimo nepilnamečiams važiuoti su šalmu. Šalmų reikalavimas įvestas 2007 m. su tais pačiais lozungais, kad reikia saugoti dviratininkus“, – teigia E.Kriščiūnas.
Anot LDB atstovo, dviratininkus saugoti ir jų gretas didinti reikia ne įstatymais įvedant vis daugiau reikalavimų, o pritaikant ir kuriant tinkamą infrastruktūrą. Privalomos liemenės, šviesos dieną ir šalmai žmones tik atgraso nuo persėdimo iš automobilio ant dviračio, nes siunčiamas aiškus signalas – dviračiu važiuoti pavojinga.
Prezidentei skirtame laiške taip pat tvirtinama, kad buvo pažeistas viešojo administravimo įstatymas, kuriame nustatoma, kad dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis, o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis.
Taikoma tik važiuojantiems keliu
E.Kriščiūnas pažymi, kad nors konsultacijos vyko, tačiau atstovaujančių organizacijų pozicija buvo atmesta nepateikiant jokių faktais pagrįstų argumentų.
Vienas iš pakeitimų iniciatorių, Seimo narys Julius Sabataukas įstatymo projektas buvo gautas dar iš paskutinės Vyriausybės, o padarytos permainos yra labai nežymios – jeigu iki šiol su įjungtomis šviesomis ir liemene dviratininkai privalėjo važinėti tamsiu paros metu, tai dabar vieną iš šių atributų teks pasirinkti ir dienos metu.
„Pagrindinė tokių pakeitimų priežastis – dviratininkai turi būti matomi kelyje. juk reikalavimas turėti tas priemones taikomas tik eismo dalyviams važiuojamoje kelio dalyje. Jeigu dviratininkas važiuoja ne keliu, to reikalavimo nėra“, – pabrėžė J.Sabatauskas.
Seimo narys stebėjosi kylančiu dviratininkų nepasitenkinimu, nors rūpinamasi būtent jų saugumu. Anot jo, atliekant tyrimus apklausiami vairuotojai sakė nepastebintys dviratininkų. J.Sabataukas pažymėjo, kad tokios prognozės, kad įstatymo pataisose numatytų reikalavimų kontrolė bus tokia pat neefektyvi kaip iki šiol galiojusios nuostatos, pagal kurią dviračiais važiuojantys ar vežami nepilnamečiai privalo dėvėti šalmus, įgyvendinimas, rodo LDB sąmoningumo trūkumą.
Nepatenkinti gyvenimu tegul lenda po ratais
Vidaus reikalų ministro konsultantas saugaus eismo klausimais Stasys Brunzda apie konflikto su LDB atstovais aplinkybes kalbėjo be užuolankų: „Jeigu jie nepatenkinti savo gyvenimu, tegul važinėja kaip nori ir lenda po ratais. Kuomet ką nors nutrenkia automobilis, kažkodėl visi kitaip galvoja. O kiek žūčių pas mus, kiek nelaimių... Jūs pažiūrėkite statistiką“.
Statistika šiuo atveju kraupoka. Pavyzdžiui, 2011 m. net 35 proc. visų avarijų buvo susidūrimai su dviračiu. Jų metu žuvo 26 dviratininkai.
Anot S.Brundzos, LDB narių nuogąstavimai esą dėl tokių įstatymo pataisų žmonės nustos pirkti dviračius yra ekonomiškai nepagrįsti. Kaip pažymėjo verslininkas, sumokėjus už naują dviratį 1000 Lt papildomi 10 Lt žibintui yra menkos išlaidos. Siekiant kuo didesnio efektyvumo lemputės taip pat turėtų veikti mirksinčiu režimu.
„Aš pats buvau nustebęs, kad blyksinčios diodų lemputės yra taip gerai matomos ir saulėtą dieną“, – komentavo automobilininkas.
Tamsi apranga – taip pat problema
Įstatymo pakeitimų iniciatoriai pažymėjo, kad ankstesnės redakcijos problema buvo ta, jog reikalavimai dviratininkams buvo numatyti tik tamsiu paros metu. Anot jų, apšvietimo įrangos niekas juk nenuiminėja, todėl prašymas įjungti ją ir dieną didelių sunkumų neturėtų sukelti.
J.Sabatauskas sutiko, kad reikia tobulinti dviratininkams skirtą infrastruktūrą, tačiau net atskirais takais važiuojantys dviratininkai turi būti gerai matomi automobilių vairuotojams. Anot politiko, ta pati problema išlieka ir dėl pėsčiųjų, kurių absoliuti dauguma žūsta tamsiu paros metu.
„Turiu pasakyti, kad mūsų žmonės kol kas rengiasi pernelyg tamsiai. Aišku, jau atsiranda ir žymiai šviesesnių, ypatingai vasarą, bet važiuodamas užmiestyje tik koks vienas iš keturių turi atšvaitą.
Liemenės – nepakankamai stilingos
Dviratininkų sąmoningumo trūkumą, anot S.Brundzos, lemia psichologinė nuostata, kad nelaimė gali nutikti tik kažkam kitam.
LDB bendrijos kritikos sulaukė ir pačios šviesą atspindinčios liemenės, dėl kurių dviratininkai esą taptų panašūs į gatvės šlavėjus. Anot J.Sabatausko, tokių liemenių funkcija kitokia nei kasdienių drabužių, į oficialius renginius su jomis taip pat niekas nevaikšto.
Šalmai, kuriuos pilnamečiams dviratininkams dėvėti rekomenduojama, ilgainiui taip pat gali tapti privalomu atributu. J.Sabatauskas prisiminė, kad toks reikalavimas prieš keletą metų jau buvo svarstomas, tačiau tuomet nebuvo sulaukta Vyriausybės pritarimo.
