Apklausos metu automobilių vairuotojai minėjo, kad juos labiausiai iš vėžių išmuša posūkių nerodantys kiti automobilių vairuotojai, į gatvę netikėtai išbėgantys ar pažymėtas perėjas apskritai ignoruojantys pėstieji.
64,4 proc. automobilių vairuotojų išskyrė, jog jiems daugiausia streso sukelia manevrų metu posūkių nerodantys kiti automobilių vairuotojai. Netikėtai į perėją išeinantys pėstieji bei gatvę neleistinoje vietoje kertantys praeiviai stresą kelia atitinkamai 57 ir 53,8 proc. vairuotojų. Kiek mažesnei vairuotojų daliai nepasitenkinimą kelia staigiai manevruojantys tarp eismo juostų (51,4 proc.), agresyviai iš galo privažiuojantys (50,5 proc.) ir kitų automobilius stovėjimo vietose užstatantys (41,4 proc.) vairuotojai.
Jei automobilių vairuotojams vieną didžiausių stresų kelia pėstieji, tai pastarieji pirmą vietą stresorių sąraše skiria automobilių vairuotojams.
Didžiausiai daliai, arba 61,6 proc., pėsčiųjų stresą kelia per perėją nepraleidžiantys vairuotojai. Kiek daugiau nei pusė jų (50,8 proc.) kaip problemą išskiria vandeniu ar purvu aptaškančius automobilius, o žemiau stresorių sąraše rikiuojasi ant šaligatvių pastatyti automobiliai (38,6 proc.) ir pėsčiųjų takais važinėjantys dviratininkai.
Tyrimo duomenimis, 56,9 proc. dviratininkų nepatogumų sukelia pavojingai manevruojančios motorinės transporto priemonės. Antrą ir trečią vietas tarp didžiausių dirgiklių dalijasi dviračių takus užimantys pėstieji (52,8 proc.) ir automobiliai (38 proc.).
77,3 proc. respondentų bent dalį laiko teigė laikantys save pėsčiaisiais, 45,1 proc. automobilių vairuotojais ir 21,5 proc. dviratininkais.
Tyrimą, kurio metu apklausti 1005 žmonės, birželio 2–10 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, draudimo bendrovės BTA užsakymu.
