„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Lietuvos įmonės atranda hibridinius automobilius

Automobilių parkui atnaujinti reikalingas transporto priemones privačios įmonės paprastai renkasi pagal du kriterijus: pradinę kainą ir eksploatacijos kaštus trims-penkiems metams. Egzistuoja ir trečias kriterijus, tačiau apie jį kol kas mąsto ne kiekvienos įmonės vadovas – įvaizdis.
„Toyota Prius“ taksi
„Toyota Prius“ taksi / „Smart Travel“ nuotr.

Kalbintų automobilių rinkos ekspertų nuomone, būtent siekdami pagerinti įmonės įvaizdį jų vadovai perka hibridinius automobilius. Taip sudaromas gamtai draugiškos, socialiai atsakingos įmonės įvaizdis. Hibridinius automobilius įsigijusių įmonių vadovai patvirtino, kad ekologiškos transporto priemonės prisideda prie teigiamo įvaizdžio formavimo, tačiau išskyrė ir dar vieną dalyką, kuris tapo pagrindiniu tokio automobilio pasirinkimo kriterijumi – kaštų taupymą ilguoju periodu.

Ekologiški taksi Vilniuje važinėja jau antrus metus

„Norėjome patys įvertinti hibridinių automobilių privalumus. Žinojome, kad jie ekonomiški, tačiau norėjosi pamatyti, kiek efektyvi yra tokių automobilių eksploatacija“, – pagrindinę priežastį taksi firmai naudoti hibridus įvardijo „Smart Taxi“ vadovas Vytautas Reisas. Jo teigimu, daugelio Europos šalių miestuose pilna hibridinių taksi automobilių – „Toyota Prius“ galima pamatyti Barselonoje, Vienoje, Paryžiuje ir kitur. 

„Smart Taxi“ šiuo metu turi penkis „Toyota Prius“ hibridinius automobilius. Įmonės vadovas patikino, kad ateityje šių modelių kiekis bus didinamas – nedidelės degalų sąnaudos, techninis patikimumas ir nedideli serviso kaštai pateisino lūkesčius. 

Įprastas benzininis automobilis miesto režimu naudotų 9-11 litrų degalų šimtui kilometrų, o su „Toyota Prius“ taksi vairuotojai „telpa“ į 5-6,5 litrus

„Dabar hibridinių automobilių parko plėtrą stabdo keli faktoriai: visų pirma, aukštesnė jo kaina, lyginant su įprastu automobiliu. Daugelyje Europos valstybių ekonomiškų automobilių įsigijimas yra skatinamas valstybės – neretai tiek taksi kompanijos, tiek kitos įmonės plečia hibridų parką būtent dėl to, jog pati valstybė skatina tai daryti“, – teigė V.Reisas.

„Hibridiniai automobiliai jau įrodė, kad jų degalų sąnaudų ir techninio aptarnavimo kaštai yra mažesni nei tradicinių automobilių. Pavyzdžiui, įprastas benzininis automobilis miesto režimu naudotų 9-11 litrų degalų šimtui kilometrų, o su „Toyota Prius“ taksi vairuotojai „telpa“ į 5-6,5 litrus“, – palygino taksi įmonės vadovas.

Hibridinis automobilis – išbandymui

Apsaugos bendrovė „Grifs AG“ savo automobilių parką taip pat atnaujino hibridiniu automobiliu – neseniai buvo įsigytas 1,5 l darbinio tūrio benzininį ir elektrinį variklius turintis „Toyota Yaris HSD“. 

Žvarbiu oru pasireiškia hibrido privalumai – darbuotojams nereikia užvesti automobilio norint pasišildyti

„Motyvą rinktis hibridinį automobilį suformavo keletas priežasčių. Visų pirma, siekėme ekonomiškumo – esame suinteresuoti sumažinti automobilių eksploatavimo sąnaudas. Antroji svari priežastis – labiau gamtą tausojanti transporto priemonė. Mano manymu, šalia siektinų verslo tikslų privalome nepamiršti ir atsakomybės gamtai“, – priežastis įsigyti hibridui vardino „Grifs AG“ apsaugos departamento direktorius Žydrūnas Bukauskas.

Jis pridūrė, kad hibrido techniniai parametrai taip pat suteikia daugiau komforto jį naudojantiems įmonės darbuotojams. „Greitojo reagavimo grupės darbuotojai automobiliuose praleidžia kone parą. Ypač žvarbiu oru pasireiškia hibrido privalumai – darbuotojams nereikia užvesti automobilio norint pasišildyti“, – sakė Ž.Bukauskas.

„Grifs AG“ savo automobilių parke turi apie 60 mašinų. Įmonės apsaugos departamento direktorius negalėjo užtikrinti, kad ateityje įsigys daugiau hibridinių automobilių – jo teigimu, automobilis bandomas dar per trumpą laiko tarpą: „Degalų sąnaudas įvertinti paprasta, tačiau mūsų bandymo kriterijai kiek platesni – norime įvertinti ir eksploatavimo kaštus.“

Ž.Bukauskas teigė manantis, jog hibridinio automobilio eksploatavimo sąnaudos, lyginant su kitais įmonės automobiliais, turėtų sumažėti apie 20 proc. „Jeigu mūsų prognozuojamas rezultatas pasitvirtins, hibridų tikrai įsigysime daugiau“, – užtikrintai teigė įmonės departamento vadovas.

Hibridų ar elektromobilių poreikis vis dar nedidelis

„Pastebime, kad mažesnius automobilių parkus turinčios įmonės vis dažniau renkasi mašinas su ekonomiškais benzininiais varikliais, tačiau didesnius parkus valdančiose įmonėse karaliauja dyzelinu varomos mašinos“, – statistiką apibendrino „Inchcape Motors“ rinkodaros vadovė Miglė Makauskaitė. „Inchcape“ Lietuvoje atstovauja šešis automobilių gamintojus: „Ford“, „Mitsubishi“, „Hyundai“, „Mazda“, „Jaguar“ ir „Land Rover“.

Šiuolaikiniai benzininiai automobiliai suvartoja apie 20-25 proc. daugiau degalų nei hibridiniai. O pradinės kainos skirtumas kartais perkopia net 50 proc. ribą hibridų nenaudai

Vienos didžiausių naujų automobilių gamintojų atstovybių Lietuvoje rinkodaros vadovė patvirtino, kad kaina – esminis rodiklis įmonėms renkantis automobilį. „Įprastai įmonės automobilius įsigija išperkamosios nuomos būdu, todėl gali iš anksto žinoti bendras išlaidas per tam tikrą laikotarpį“, – pasakojo M.Makauskaitė. 

„Inchcape Motors“ gali pasiūlyti ir visiškai elektrinius modelius, tačiau šiandien tokio poreikio Lietuvoje dar nėra. Tai, anot atstovės, įtakoja mokesčių politika – jokios išlygos ekonomiškiems automobiliams nėra taikomis, tad hibridai yra gerokai brangesni.

„Eksploatacijos kaštai vargu ar net ilguoju laikotarpiu atsipirks, lyginant su įprastu benzininiu automobiliu. Pavyzdžiui, jeigu skaičiuotume degalų sąnaudas, šiuolaikiniai benzininiai automobiliai suvartoja apie 20-25 proc. daugiau degalų nei hibridiniai. O pradinės kainos skirtumas kartais perkopia net 50 proc. ribą hibridų nenaudai“, – svarstė „Inchcape Motors“ rinkodaros vadovė.

Įvaizdžiui nekenkia

Kaip vieną priežasčių, kodėl hibridiniai automobiliai populiarėja ir tarp įmonių, galima įvardinti įvaizdį. „Iš dalies sutinku, kad įmonės dažnai stengiasi pozicionuoti save socialiai atsakingomis, „žaliomis“ ir tausojančiomis gamtą. Jeigu taip, tai toks įvaizdis sveikintinas“, – pasakojo V.Reisas.

Jo nuomone, verslas negali stovėti vietoje ir turi žengti į priekį su aplinką tausojančiomis inovacijomis.

Akivaizdu, kad hibridinis automobilis įvaizdžiui tikrai nekenkia

„Jeigu kiekviena įmonė pradės skaičiuoti, kiek jos automobiliai nuvažiuoja kilometrų kiekvieną mėnesį, sunaudoja degalų, išmeta CO2 dujų, tai bus didelė nauda tiek aplinkai, tiek būsimoms kartoms“, – požiūrį į aplinkosaugą atskleidė „Smart Taxi“ vadovas.

Panašios pozicijos laikėsi ir „Grifs AG“ apsaugos departamento vadovas. „Nors hibridiniu automobiliu siekiame sutaupyti, aplinkosaugos nepamirštame. Akivaizdu, kad hibridinis automobilis įvaizdžiui tikrai nekenkia“, – šyptelėjo Ž.Bukauskas.

Statistiškai hibridų daugėja, bet bendras jų kiekis – nedidelis

Jeigu vertintume tik statistinius duomenis, galima būtų teigti, jog hibridiniai automobiliai populiarėja sparčiai. „Praėjusiais metais viso buvo parduoti 163 nauji benzinu ir elektra varomi automobiliai. Tai yra 16,4 proc. daugiau nei 2012 m.“, – komentavo bendrą Lietuvos statistiką Autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Daukšas.

Naudotų hibridinių automobilių pardavimai taip pat auga. Anot V.Daukšo, iš užsienio valstybių į Lietuvą įvežtų ir čia įregistruotų hibridų kiekis padidėjo net 42,2 proc. 2013-aisiais į Lietuvą įvežtas 681 naudotas hibridinis automobilis.

„Nors hibridinių automobilių kiekvienais metais parduodama vis daugiau, tačiau iš 100 naujų automobilių vos 1,2 būna hibridiniai. Su naudotais situacija dar liūdnesnė – vos 0,5 hibrido tenka šimtui visų automobilių“, – 2013-ųjų metų statistiką atskleidė automobilių rinkos ekspertas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų