Lietuvos institucijos svarsto, kaip pažaboti elektrines transporto priemones

Diskusijos kilo, kai antrą kartą šią vasarą Lietuvos pajūryje elektrinio paspirtuko vairuotojas susidūrė su pėsčiaisiais.

Teisės aktų pakeitimus, susijusius su elektrinėmis transporto priemonėmis, nagrinėja tarpinstitucinė darbo grupė. Jai vadovauja vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas.

„Darbai vyksta, viskas tvarkoje, yra daug ką aptarti, tai kalbamės, deramės ir bus padaryta“, – BNS sakė vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.

Pasak jo, pataisos rengiamos kitam vasaros sezonui, jos bus pristatytos 2019 metų Seimo pavasario sesijoje.

Lietuvos kelių policija teigia šiuo metu elektrinius paspirtukus skirstanti į dvi kategorijas.

Jeigu paspirtuko greitis neviršija 25 kilometrų per valandą ir galia yra iki vieno kilovato, paspirtukas laikomas elektriniu dviračiu. Tokiu atveju jo vairuotojams taikomos dviratininkų kelių eismo taisyklės – jie privalo dėvėti šalmą, gali važiuoti dviračių takais, šaligatviu bei važiuojamąja kelio dalimi.

Jeigu elektrinio paspirtuko maksimalus greitis yra nuo 25 iki 45 kilometrų per valandą ir jo galia siekia nuo vieno iki keturių kilovatų, tuomet jis kategorizuojamas kaip mopedas. Tokios transporto priemonės turi būti registruojamos, joms turi būti suteikiamas valstybinis numeris, privaloma techninė apžiūra bei civilinės atsakomybės draudimas.

Elektriniai paspirtukai okupuoja Palangos pėsčiųjų takus

+15

Šių susisiekimo priemonių vairuotojai privalo turėti AM arba bet kurios kitos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, privalo dėvėti šalmą bei gali važiuoti tik važiuojamąja kelio dalimi.

„Eismo siaubai“

Rugpjūčio 5 dieną Neringoje elektriniu paspirtuku buvo partrenkta moteris su keturmečiu vaiku. Juo važinėjosi dvi nepilnametės merginos.

Šio įvykio liudininku tapęs žurnalistas Paulius Skučas sakė, kad kurortuose atsiradus elektriniams paspirtukams, eismo saugumas tapo ypač aktuali problema.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad vietiniai tokios nelaimės sakė ir tikėjosi, tik buvo laiko klausimas. Taigi, transporto priemonė, kuri Palangos pareigūnų tikrinta greičio matuokliu ir pripažinta ne paspirtuku, o mopedu, kuriam reikia visko kaip ir normaliam motoroleriui: techninio paso, draudimo, vairuotojo pažymėjimo. Priemonė, kurios išvis nesigirdi. O dabar pati situacija: Nidoje tokių eismo siaubų pilna,“ – feisbuke rašė P.Skučas.

Atšilus orams į miestų gatves išriedėjo elektrinių paspirtukų naudotojai

Pasak Klaipėdos policijos atstovės spaudai Andromedos Grauslienės, panašus incidentas Palangoje įvyko vasaros pradžioje, kai elektriniu paspirtuku kliudytas vaikas.

Laikinoji Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė taip pat reiškia nuogąstavimus dėl elektrinių paspirtukų ir sako, kad kurortai šiemet dėl jų tapo itin pavojingi.

„Mačiau tikrai labai daug avarinių situacijų, mes su šeima net atsisakydavome vakarais važiuoti dviračiais, nes tuomet labai padaugėja neblaivių asmenų bei paauglių, kurie lenktyniauja, ir mėgaujasi gąsdindami žmones“, – BNS teigė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Ar reikia tragedijos, kad būtų sužalotas žmogus, kad atsakingi asmenys inicijuotų pakeitimus? Man atrodo, kurortų savivaldybės turėtų šią problemą išsispręsti“, – pridūrė ji.

Policijos pareigūnai praėjusią savaitę vykdė prevencinę priemonę Nidoje, kur ypatingą dėmesį skyrė elektrinėms transporto priemonėms bei jų vairuotojams.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė Laura Salokaitė teigė, kad ši elektrinių paspirtukų problema būdinga kurortiniams miestams.

Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šveikauskas savo ruožtu BNS tvirtino, kad elektriniai paspirtukai nekelia tiek daug problemų, kaip atrodo, nes jų kurorte nevažinėja daug.

Vis dėlto jis paragino valstybę taisyti teisinę reglamentavimą, nes dar neaišku, kas ir kur elektriniais paspirtukais gali važiuoti.