2009-ųjų balandį Vitoldas vienas pats su VAZ 2109 automobiliu atliko kol kas unikalų žygį ir per rekordiškai trumpą laiką sukorė 16304 kilometrus per visas buvusios TSRS respublikas ir jų sostines.
Dar po metų iš Portugalijos, netoli Lisabonos esančio bei labiausiai į vakarus nutolusio Europos žemyno taško – Cabo da Roca miesto, su nauju „Dacia Sandero Stepway“, sugaišęs 11 parų, 16 valandų ir įveikęs 15200 kilometrų, sėkmingai finišavo tolimiausiame pietryčių Rusijos taške – Primorės krašto administraciniame centre Vladivostoke.
Tik 2011-aisiais jau ne balandį, o lapkričio viduryje V. Milius, pasitelkęs į pagalbą bendraminčius Audrių Sutkų ir Aidą Bubiną, dar vieno Gineso rekordų knygoje atskiros eilutės verto žygio finišo vėliavą iškėlė Tarifoje – piečiausiame kontinentinės Europos taške. Per 52 valandas ir 20 minučių jie įveikė 5950 km atstumą nuo Norvegijoje esančio šiauriausio Europos kontinentinio taško Nordkappo (Šiaurės kyšulio) iki Tarifos. Šį unikalų žygį, kurį dėl Norvegijoje siautusių pūgų buvo priversti net atidėti, maratoninių žygių entuziastai iš Lietuvos įveikė „Hyundai i40“ automobiliu ir pagerino iki tol rekordininkais laikytų britų pasiekimą, kai jie su „Lexus IS300“ prieš trejetą metų tokį pat maršrutą buvo įveikę per 55 val. 40 min.
Ieškos kelių ten, kur jų nėra
„Draugų ir gerbėjų negaliu nuvilti, todėl nebodami prietarų balandžio 13-ąją, 13val. 13 min. nuo 13-ojo Vilnius-Ukmergė magistralės kilometro kartu su A. Sutkumi išvykstame į daugeliui lietuvių nekokias asociacijas keliančią Vorkutą, – susirinkusiems į žygeivių palydas kalbėjo šio, dar vieno unikalaus žygio sumanytojas V. Milius. – Mūsų laukia apie 4 tūkstančių kilometrų maršrutas, į kurį leidžiamės su „Toyota Hilux 7C 2.5 D-4D 4WD Double Cab“.
Maršruto ilgis ar pasirinktas automobilis nieko nestebina. Šįsyk bene didžiausias iššūkis yra tai, jog lietuviams, už nugaros palikusiems Maskvą ir artėjantiems prie Intos, o dar vėliau – Vorkutos, teks ieškoti kelių ten, kur jų paprasčiausiai nėra. Iš tiesų iki kelionės tikslo likus daugiau nei tūkstančiui kilometrų jokiuose žemėlapiuose, jokiose navigacijose nėra deklaruojama net menkiausio kelio, vedančio į Vorkutą.
Tad kaip gi pasiekti užsibrėžtą tikslą, tegu ir pasirinktu didelio pravažumo pikapu?
„Vienintelė mūsų viltis – rusų taip vadinamas „lednik“ – sniego ir ledo kelias, gana patikimas žiemą ir beviltiškai dingstantis kaitriau sušvitus pavasario saulei, – sako V. Milius. – Todėl brangi ne tik kiekviena diena, bet ir valanda, nors per Velykas Vorkutoje spaudė didelių pavojų regis dar nekeliantis -27 laipsnių šaltis. Tačiau tai už poliarinio rato, o arčiau – šilčiau. Be to nereikia pamiršti, jog tuo pačiu „keliu“ mums teks ir namo grįžti.“
Todėl keliautojai skuba kuo greičiau pasiekti Maskvą, o paskui maždaug pro Syktyvkarą, Intą kelią skintis link ryčiausio Europinės dalies taško, kuris yra šalia Vorkutos Uralo kalnuose ir pasiekiamas tik pėsčiomis. Žinoma, lietuviai ten ženklo nepaliks, tačiau jei pasieks Vorkutą, džiaugsis įvykdę planus.
Vorkutoje žiemomis retsykiais spaudžia 50-55 laipsniai žemiau nulio
Tundra – krašto karalienė
Vorkutos miestas yra Europinės Rusijos dalies šiaurėje, prie Šiaurės Uralo kalnų. Aplinkui šimtus kilometrų plyti tundra, pelkės, teka upės. Ties Vorkuta ir baigiasi žemė šiaurėje, už jos – tik neaprėpiamas Arkties vandenynas. Vorkuta gerokai nutolusi nuo visų įmanomų civilizacijos centrų ir pasiekiama tik geležinkelio bėgiais viena kryptimi arba lėktuvais.
Kur bepažvelgtum aplinkui – vien tik šio krašto karalienė tundra. Ilgai trunkančiomis žiemomis čia vyrauja 20-30 laipsnių šaltis, kartais nukrisdamas iki 40 laipsnių, tačiau retsykiais spaudžia ir 50-55 laipsniai žemiau nulio.
Vorkuta – tai didžiausias pasaulyje miestas už Šiaurės poliarinio rato, turintis apie 85 tūkstančius gyventojų ir nutolęs nuo jo apie 160 km. Vorkutą pasaulyje žino daugelis. Žmonių atmintyje šis vardas įsirėžė kaip baisiausio pažeminimo, nepakeliamų kančių ir mirties vieta. Neatsitiktinai Vorkuta asocijuojasi su kalėjimais, lageriais, mirtimis, skausmu, alinančiais darbais anglies šachtose. Ši geografinė vieta buvo pažymėta blogio ženklu. Vorkutą ilgai supo anglies kasyklos, šachtos, kadaise pastatytos vien tik kalinių rankomis. Šis miesto vardas yra tapęs GULAG‘o metafora.
Lenktyniaus su traukiniu
„Nors keliai į Vorkutą ir neveda, šis miestas yra pasiektas su specialiai tokiam žygiui parengtais automobiliais, – šiandien surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo išvykstantieji. – Todėl mūsų tikslas pasiekti šiauriausiąjį Europinės dalies tašką serijiniu „Toyota Hilux 7C 2.5 D-4D 4WD Double Cab“ automobiliu“.
Nors V. Milius tokiuose žygiuose nei detalaus maršruto, nei trumpo poilsio ar ilgesnių sustojimų paprastai neplanuoja, šįsyk jis išdavė paslaptį turįs slaptų ketinimų palenktyniauti su ... traukiniu.
Pasak keliautojo, jie kartu su A. Sutkumi pasistengs iš Maskvos startuoti vienu metu su į Vorkutą išvykstančiu traukiniu.
