„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2018 06 28 /15:03

Lietuvos kelių auditas patvirtino blogiausias prognozes: prarasta 16 mln. eurų, 90 proc. kelių su defektais

Per pastaruosius penkerius metus Lietuva kelių priežiūros įmonėms skyrė apie 0,4 milijardo eurų. Siekiant išsiaiškinti, kodėl nemaža dalis naujai nutiestų ar rekonstruotų kelių tarnauja trumpiau, nei numatyta projektuose, Susisiekimo ministerijos iniciatyva dar 2017 m. buvo pradėtas Lietuvos valstybinės reikšmės kelių kokybės auditas. Ministro Roko Masiulio įsakymu pernai pradėta tirti darbų, atliktų 33 keliuose 2008–2017 m., kokybė.
Kelių remontas
Kelių remontas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Kelių kokybės tyrimus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) atliko kartu su VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutu bei Švedijos Nacionaliniu kelių ir transporto tyrimo institutu VTI. Bendra audito vertė – apie 180 tūkst. eurų.

Prarasti milijonai

Šiemet vasarį paskelbus 10 iš 33 kelių audito rezultatus paaiškėjo, kad 9 iš 10 kelių yra nekokybiški. Pirmiausia dėl to, kad pasinaudojusios įstatymų spragomis kelių tiesimo bendrovės galėjo legaliai ploninti kelius. Pasak ministro, iš 22 mln. eurų, kurie buvo išmokėti už minėtų 10 tirtų kelių tiesimą, dėl defektų prarasta 5,5 mln. eurų. Tik viename tirtame kelyje nerasta defektų.

Platesnio audito rezultatai: 90 proc. kelių – su trūkumais

Visų 33 kelių (įskaitant ir tuos, kurie buvo tikrinti anksčiau) audito rezultatai tik patvirtino pačias blogiausias prognozes. Net 29 iš 33 kelių nekokybiški. 18 kelių buvo nustatyti esminiai pažeidimai, dėl kurių pastarieji apskritai neturėjo būti priimti. Kaip konstatavo ekspertai, be defektų yra tik 4 iš audito metu tirtų kelių. Pasak ministro, tai rodo priežiūros institucijų darbo broką.

Suprasti akimirksniu

  • Tikrinti 33 keliai, statyti ir rekonstruoti 2008–2017 m.
  • Bendra kelių statybos ir rekonstrukcijos kaina – 67 mln. eurų.
  • Paslėptiems defektams galioja 20 metų garantija.
  • Rangovai turės taisyti 29 iš 33 kelių.

Pasekmė – 5 metais arba ketvirtadaliu trumpesnis nei privalo būti kelių tarnavimo laikas. Auditas vertina, kad Lietuvai padaryta mažiausiai 16 mln. eurų žala.

Ekspertai nurodo nustatytų pažeidimų pasekmes: keliuose formuojasi provėžos ir duobės, pastebimas greitesnis dangos senėjimas, korėjimas ir plyšiai, kelio dangoje kaupiasi drėgmė, didesnis ardomasis šalčio poveikis, mažėja kelio laikomoji geba. Asfalto dangos pažeidimai atsiranda dar nesibaigus garantiniam laikotarpiui.

Dar ne pabaiga

„Turime žiūrėti, kaip situaciją taisyti. Iš rangovų bus reikalaujama atstatyti visus minėtus kelius, – sakė ministras R.Masiulis. – Savo sektoriuje taip pat privalome išsiaiškinti, kaip tai galėjo įvykti, kodėl šie keliai buvo priimti.“

Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudaryta Garantinė komisija artimiausiu metu sukvies rangovus ir informuos apie nustatytus trūkumus. Rangovai turės prisiimti atsakomybę ir taisyti 29 iš 33 ištirtų kelių ruožų.

Jei rangovai nesutiks pašalinti trūkumų, ministro teigimu, prasidės teisminiai procesai.

Kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ministras žada analizuoti priežastis, kodėl taip galėjo įvykti, ir auditą tęsti toliau.

V.Andrejevas, laikinai einantis LAKD vadovo pareigas, pripažino, kad Švedijos ekspertų dėka nustatyta, jog 80 proc. atvejų bitumo rišiklio kiekis asfalte buvo mažesnis, nei numatyta projektuose.

Pasak V.Andrejevo, kol vyko antras audito etapas, siekiant užkardyti galimus pažeidimus, buvo keičiami normatyvai – dokumentų reikalavimai dėl asfalto sluoksnio storio nuokrypių, pakeisti šaltai regeneruotų mišinių reikalavimai, sumažintas leistinas kelio dangos storio nuokrypis nuo 10 cm iki 3,4 cm, kelių tiesimo procesui stebėti ir kontroliuoti įvedami elektroniniai statybos žurnalai.

Techninę priežiūrą atliekančios įmonės informuotos apie kelių kokybės audito pirmo etapo metu nustatytus trūkumus ir jų paprašyta ateityje atkreipti dėmesį į vis pasikartojančias problemas.

V.Andrejevo teigimu, atsižvelgiant į gautus kelių kokybės tyrimų rezultatus, numatoma tobulinti projektavimo darbų kokybę, automatizuoti procesus, kad būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus. Nes šio audito tikslas dvilypis: ne tik išaiškinti kokybinį broką, bet ir sistemines, metodologines klaidas. Kitaip tariant, atsakyti į klausimą, kodėl kai kurie keliai tarnauja trumpiau, nei turėtų.

Šie keliai nėra pavojingi

Paklaustas, ar vairuotojai, šiuose nekokybiškai nutiestuose keliuose, patyrę nuostolių (tarkime, apgadinę transporto priemonę), gali kreiptis dėl nuostolių atlyginimo, V.Andrejevas atsakė neigiamai. Nes šie keliai nėra pavojingi, jie tik neatitinka konstrukcinių reikalavimų (t.y. tarnaus trumpiau).

Praneškite apie blogus kelius

LAKD tinklalapyje yra nuoroda, kuri padeda pranešti apie blogus kelius. Rašyti galima el. paštu blogi.keliai@lakd.lt.

15min/Gazui apie problemas galite pranešti gazas@15min.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų