Taip nutinka dėl vibracijos, kurios slopinimą automobilių inžinieriai laiko viena svarbiausių saugių kelionių dedamąja. Kurie šio „Lietuvos Metų automobilio“ konkurso dalyviai efektyviausiai kovoja su vairuotojo elgseną veikiančia jėga, bandymų stovykloje padėjo išsiaiškinti VILNIUS TECH mokslininkų komanda.
Universiteto Automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis teigia, kad žmogaus jaučiami tam tikrų dažnių (nuo maždaug 0,5 iki 80 Hz) virpesiai ilgainiui gali sutrikdyti širdies ir kraujagyslių, nervų, vestibiuliarinio aparato funkcionavimą, tačiau net ir sąlyginai trumpų kelionių metu vargina, didina mieguistumą, neigiamai veikia gebėjimą išlaikyti tinkamą dėmesio koncentraciją. Todėl automobilio gebėjimas slopinti vibraciją nuo kelio paviršiaus nelygumų perduodamą į vairuotojo krėslą gerokai peržengia komfortiško ar malonaus važiavimo riboženklius.
„Iš tiesų saugus vairavimas yra galimas, kai vairuotojas yra pailsėjęs ir geba išlaikyti dėmesingumą bei atidumą, o tai priklauso ne tik nuo jo gyvenimo būdo ar dienos rutinos, bet ir nuo važiavimo sąlygų, automobilio komfortiškumo ir ergonomikos. Nemalonūs, skirtingo pobūdžio virpesiai, veikiantys važiavimo metu, prisideda prie nepalankios važiavimo aplinkos, nes vairuotojas gali greičiau pajusti nuovargį ar susierzinimą ir tai tikrai nėra smulkmena, bent jau kol nepersėdome į autonominius automobilius“, – akcentuoja V.Žuraulis.
Kaip kuris pretendentas į komfortiškiausio ir saugiausio automobilio titulą elgėsi buvo tikrinama naudojant specialų akcelerometrą. Ant vairuotojo sėdynės padėjus lanksčią 25 cm skersmens plokštę, kurios centre esančioje standžioje dalyje sumontuoti jutikliai, fiksuoja vertikalius pagreičius. Šiam tyrimui svarbiausi minėto 0,5-80 Hz intervalo virpesiai per sėdynę veikiantys žmogaus kūną ir leidžiantys objektyviai įvertinti automobilio komfortiškumą.
„Ši metodika yra standartizuota ir taikytina įvairių transporto priemonių komfortiškumo vertinimui, specializuotos technikos ar net įrenginių poveikiu operatoriui. Komfortiškumo tyrimo metu yra nustatomos kūnui tenkančių virpesių dozės vidutinė ir maksimali reikšmės, bendrojo pagreičio vidutinė ir maksimali reikšmės bei paskaičiuojamas tokių virpesių kasdienio poveikio įvertis. Kitaip sakant, nustatomos tiek momentinės, tiek vidutinės, tiek ir apibendrintos komforto (diskomforto) reikšmės).
Taip vertinome ir „Lietuvos Metų automobilio“ bandymų dalyvius. Visi jie po du kartus važiavo tuo pačiu kelio ruožu be kietos dangos, vienodais greičiais. Automobiliuose, kur galimas važiavimo režimų pasirinkimas, buvo nustatytas „komfort“ ar jam prilygstantis režimas. Siekiant išvengti atsitiktinių nelygumų maksimalios (pikinės) virpesių reikšmės nebuvo vertinos – pasikliauta vidutinėmis apibendrintojo pagreičio ir perskaičiuotos virpesių dozės reikšmėmis“, – aiškina VILNIUS TECH profesorius.
Apibendrinus rezultatus buvo konstatuota, kad automobilių kainos kategorijoje iki 40 tūkst. eurų komfortiškiausius važiavimo rodiklius parodė „Škoda Kodiaq“, Volkswagen Tiguan“ ir „Škoda Superb“. Praėjusiais metais šioje kainų kategorijoje buvo užfiksuoti šiek tiek didesni virpesiai, bet tikėtina, kad tam įtakos galėjo turėti kiek kitokia kelio dangos būklė.
Vidurinėje automobilių kainų kategorijoje nuo 40 iki 60 tūkst. eurų komfortiškiausius važiavimo rodiklius parodė kiniškas „GWM Wey“, elektromobilis „Cupra Tavascan“ ir šeimyninis „Mazda CX-80“. Tiesa, jų fiksuotas rezultatas buvo gana artimas visų šios klasės automobilių važiavimo komforto rodikliams išskyrus sportiškąjį „Toyota GR Yaris“. Vėlgi, praėjusiais metais komforto rodikliai ir šioje klasėje buvo kiek prastesni.
Prabangiausių automobilių kategorijoje virš 60 tūkst. eurų komfortiškiausius važiavimo rodiklius parodė „Audi Q6 e-tron“, „Audi Q7 TFSI e“ ir „Volkswagen ID.7“. Tai didelės masės ir moderniomis važiuoklių sistemomis aprūpinti automobiliai, todėl natūralu, kad šios grupės važiavimo komforto rodikliai buvo patys geriausi.
