Nepaisant to, santykinis naujų Lietuvos keliais riedančių automobilių skaičius tesudaro vos kelis procentus, o kiekvienam naujo automobilio įsigijimui mūsų šalyje tenka bent 5-6 naudotų automobilių registracijos.
Automobilių detalėmis prekiaujančios bendrovės „Eoltas“ atstovų teigimu, vairuotojų prieraišumas naudotiems automobiliams byloja lietuvių atsargumą planuojant finansus.
Pasenęs mąstymas ar būdas taupyti?
Liūto dalį šalyje įregistruotų automobilių sudaro nuo 5 iki 15 m. amžiaus transporto priemonės. Iš jų net du trečdaliai jau „sėkmingai“ perkopė pirmąjį dešimtmetį. Lizingo bendrovių teigimu, ribotos finansinės galimybės nėra vienintelė seno automobilių parko amžiaus priežastis. Šiuo metu automobiliui įsigyti vidutinis Lietuvos vairuotojas skiria 3,4-3,8 tūkst. eurų, o tai yra kur kas mažiau, nei jis galėtų sau leisti, jei transporto priemonę pirktų lizingu. Nepaisant to, užuot investavę į naują automobilį, pirkėjai – ypač fiziniai asmenys – mieliau renkasi savojo automobilio remontą.
Skolintis naujam automobiliui, net jei šis pasižymi mažesnėmis degalų sąnaudomis, ne visada matematiškai neapsimoka
Pastarąją tendenciją pagrindžia nuosekliai augančios automobilių dalių tiekėjų pajamos iš prekybos automobilių detalėmis. Šių metų bendrovės „Eoltas“ apyvarta, lyginant su 2015 metais, padidėjo beveik ketvirčiu ir pasiekė 30 mln. eurų. Bendrovės direktoriaus Marijaus Montvilo teigimu, į naudotų automobilių remontą vairuotojai investuoja norėdami sutaupyti: „Nereikėtų kaltinti tų vairuotojų, kurie neskuba lizinguotis naujų transporto priemonių. Skolintis naujam automobiliui, net jei šis pasižymi mažesnėmis degalų sąnaudomis, ne visada matematiškai neapsimoka.“
Investuoja į regionus
Vairuotojų teikiama pirmenybė naudotiems automobiliams dar labiau išryškėja Lietuvos regionuose. Tai patvirtina ir įsibėgėjusi automobilių detalių tinklų plėtra į mažesnius Lietuvos miestus ir miestelius.
Aktyvumą regionuose bendrovės atstovai aiškina didėjančia automobilių dalių paklausa: „Vietos vairuotojams automobilio vaidmuo dažnai net reikšmingesnis nei Kaune ar Vilniuje, kur apstu ir kitų susisiekimo alternatyvų. Savo mašinos priežiūrą daugelis vertina kaip būtiną investiciją į savo mobilumą.”
Ieško aukso vidurio
M. Montvilo teigimu, Lietuvos automobilių parkas atsinaujina, tačiau šis procesas vysta palaipsniui. Pastaruoju metu jaučiamas didėjantis kelerių metų amžiaus transporto priemonių populiarumas. Apynaujus vokiečių, japonų ir amerikiečių gamintojų automobilius vairuotojai mato kaip aukso vidurį tarp brangių, nors ir mažomis degalų sąnaudomis pasižyminčių naujų automobilių bei pigių, tačiau nepatikimų ir brangiai eksploatuojamų senų transporto priemonių.
Artimiausioje ateityje Lietuva ir toliau išliks seniausią automobilių parką, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, turinčia valstybė. Esant tokiai situacijai, ekspertai ragina Lietuvos vairuotojus išlikti budriems ir pasirūpinti, kad jų naudoti automobiliai būtų tinkamai prižiūrėti ir techniškai tvarkingi.
