Taip jau nutiko, kad prieš Kalėdas teko įsigyti automobilį, nes ilgai tarnavęs dyzelinis „Suzuki“ pareikalavo rimtesnio remonto. Reikia kažko pigaus, veikiančio ir staigiai.
Ką sako skelbimai? Pora vaikinų iš Šiaulių gražiai nufilmavo, kaip ryškiai raudonam 2003 metų „Peugeot 206“ keičia priekinį guolį ir už pilnai sutvarkytą automobilį viso labo prašo 750 eurų.
Sėdi ir važiuoji – skelbiasi vaikinai kaip užkietėję pardavėjai. Vėliau paaiškėja, kad jie parduoti moka, bet iš tiesų nėra pardavėjai. Tai tiesiog kūrybingi jaunuoliai – tetulė paprašė parduoti jos kieme stovintį nebenaudojamą automobilį.
Vykstame į vietą. Išoriškai – be priekaištų. Variklis švarutėlis. Beprotiškai mažas daiktas, bet ryškiai raudonas. Be dujų, bet vienas šeimininkas. Tiksliau – šeimininkė. Variklio darbinis tūris – šiek tiek daugiau nei litras, bet nors veikia – ne kaip remonto laukiantis „Suzuki“.
Koziris, kurio pardavėjai nepanaudojo
Sukertam rankom ir nesiderim. Vaikinai gauna pinigus, atiduoda dokumentus, raktus, bet dar ilgai pasakoja, koks iš tiesų geras šis automobilis, kad rida neatsukta, kad jokių sudėtingų gyvenimo iššūkių ši „boružėlė“ nepatyrė – po apylinkes važinėjusi.
Per metus – 52 savaitės. Tiek pat ir lošimų. Dauginame iš 15 ir gauname lygiai 780 eurų.
Tik tuomet prasitaria apie kozirį, kurio tikras pardavėjas nebūtų jokiu būdu pamiršęs. Šis automobilis ne tik priklausė vienai šeimininkei. Be to, kad jį visada vairavo moteris – ji šį automobilį laimėjo „Teleloto“ loterijoje tais pačiais 2003 metais.
Nuo to laiko pravažiuota vos 114 tūkst. kilometrų. Dažnai rašoma apie tai, kad loterijoje laimėtus automobilius kas nors nuperka vos laimėtojui išėjus iš filmavimo studijos, tačiau tąkart taip nenutiko.
Praėjo 15 metų. Galima buvo šį automobilį tiesiog laimėti, jei prieš tai įžangoje minėtą anekdotą Dievui papasakotum ir jis jam pasirodytų vykęs. O jei, užuot pirkęs loterijos bilietą, eurą dėsi į taupyklę?
Per metus – 52 savaitės. Tiek pat ir lošimų. Dauginame iš 15 ir gauname lygiai 780 eurų. Tai beveik tiek pat, kiek buvo sumokėta už šį visai neblogos būklės mažylį.
Būtent tiek gali teoriškai išlošti, jei praktiškai neloši. Čia, žinoma, galima ciniškai ginčytis. Tai kur tie teoriniai pinigai, kurių faktiškai nepralošiau, neprarūkiau ir nepragėriau?
Bet juk automobilis tikras, su tikra kaina, rida ir net nenutrinta signalizacijos kodo kortele, ant kurios matyti apsitrynęs flomasteriu rašytas žinomiausios Lietuvoje loterijos pavadinimas.
Jei norite visiškos lygybės ir manote, kad 780 eurų yra žymiai daugiau už 750, už nepraloštus 30 eurų įsipilate šiek tiek degalų, pakeičiate porą lempučių, užsukate į plovyklą. Centas į centą ir garantuotas laimėjimas!
Plerpiantis, bet patogus
Tiesa, kiek ilgiau pavažinėjęs supranti, kad laimėjimas taip pat yra sąlyginis. Džiugu, kad „boružėlė“ tvarkinga ir jos dėklėje galima pasistatyti du puodelius kavos bei pritvirtinti rašiklį, o smulkius daiktus paslėpti po priekine keleivio sėdyne.
Miesto tipo gyvenvietės inteligentui, kuris, be savo kuprinės, dar kartais paveža ir vieną kitą žmogų, tai labai patogus automobilis.
Įprastai loterijose pralošiami (o gal laimimi) pačios paprasčiausios komplektacijos modeliai. Gerų garso kolonėlių ir kondicionieriaus čia nėra. Garso izoliacija – klaiki. Kai paspaudi greičio pedalą, variklis garsiai sumurkia, lyg būtų prakiuręs duslintuvas. Laikui bėgant pripranti.
Važiuojant didesniu greičiu šimtui kilometrų mažylis pradeda srėbti 8–9 litrus benzino.
Svarbus faktas – tokio galingumo automobiliai nėra labai patogūs ilgoms kelionėms, nors mieste – pats tas. Jei automobilį tiesiog laimėtum, į dantis arkliui nežiūrėtum, bet juk dabar moki didžiulius pinigus – kone vidutinį Lietuvos atlyginimą į rankas!
Tokio amžiaus „Peugeot“, kaip prasitarė šios markės automobilių Šiaulių klubo nariai, šiek tiek opi elektronika, o silpnoji vieta – galinis tiltas.
O dabar apie minusus – ekonominė klasė dar nereiškia ekonomiškumo. Jei šoki į autostradą ir važiuoji leidžiamu greičiu, variklio apsukos sukyla iki 3,5 tūkst. per minutę. Tuomet galima ir apie ekonomiją pamiršti – šimtui kilometrų mažylis pradeda srėbti ir 8–9 litrus benzino.
Jei važiuoji nespausdamas ir neviršydamas 90 kilometrų per valandą, ko mieste ir priemiesčiuose paprastai visiškai pakanka, tuomet pavyksta išsisukti ir su 6 litrais.
Guodiesi, kad benzino kainos jau mažesnės už dyzelino, tačiau pastarojo tokiam atstumui pakakdavo ir 5–6 litrų.
Turbūt teks montuoti dujų įrangą ir savo adresu išklausyti daugybę vyriškų keiksmų. Jie būtinai sakys, kad dujos yra tik blynams kepti ir dar pridės, kad dujų montavimas tokiems silpniems varikliams prilygsta gyvūnėlių kankinimui.
O gal pradėti pirkti loterijos bilietus ir laimėti naują automobilį?