Vieni nusidriekus automobilių eilėms gaišta laiką itin retai, kitiems į spūstį tenka pakliūti netgi kelis kartus per dieną. Patekę dauguma portalo respondentų ramiai laukia, kol eismas pajudės iš vietos, arba keičia maršrutą ir bando važiuoti kitu keliu.
Tiesa, toks sprendimas ne visuomet pasiteisina – trečdalis Autogidas.lt tyrimo dalyvių užstringa kokioje nors kitoje miesto vietoje, dar keli procentai sako, kad apskritai patenka į dar didesnę spūstį. Apie ketvirtadalis vairuotojų teigia, kad papuolę į spūstį nervinasi, tačiau stovi vietoje ir nebando važiuoti kitu keliu. Dešimtadalis visaip manevruoja ir bando iš spūsties kuo greičiau pasprukti.
Vairuotojai, kurie nusprendžia nebandyti laimės ieškoti kito kelio, laukdami dažniausiai klausosi muzikos arba susigalvoja kitų veiklų, kurios padėtų laikui greičiau slinkti. Dalis ima stebėti kitus eismo dalyvius, plepa su keleiviais, dar kiti rašo trumpąsias žinutes, kalba telefonu arba naršo internete.
Dažnai pasitaiko, kai spūstyse kiti vairuotojai nori įvažiuoti, pasukti ar apsisukti. Iš Autogidas.lt tyrimo rezultatų matyti, kad mandagumas kelyje lemia daug – mandagius, o ne įžūliai bandančius pralįsti vairuotojus kiti praleidžia dažniau. Netgi posūkio signalo rodymas yra vienas iš rodiklių, ar jie įleis kitą vairuotoją pirma savęs: posūkio nerodantys, iš vienos juostos į kitą važinėjantys ar bandantys neleistinai apvažiuoti vairuotojai beveik negali tikėtis, kad spūstyje stovintys vairuotojai jiems duos kelią.
Laukiant spūstyje vairuotojus piktina, kai vairuotojai per lėtai akseleruoja užsidegus žaliai šviesai ir pravažiuoja mažai automobilių (64 proc. respondentų), kai nuolatos rikiuojasi iš vienos juostos į kitą (53 proc.) arba kai priekyje važiuojantis automobilis staigiai stabdo (30 proc.).
Kad nepatektų į spūstis, daugiau kaip pusė Autogidas.lt tyrimo dalyvių geriau pasiderina laiką, kada važiuoti, kad nebūtų spūsčių (54 proc. respondentų), apgalvoja kitus maršrutus (22 proc.), jei spūstys susidariusios, suplanuoja veikti ką nors, kol jos išsiskirstys (10 proc.), arba nieko neplanuoja – jų nuomone, negali numatyti, kurioje miesto dalyje spūstys susidarys.
Atėjus šiltajam sezonui, apie 30 proc. vairuotojų planuoja ieškoti alternatyvų ir važinėti ne automobiliu – naudosis dviratėmis transporto priemonėmis, viešuoju transportu arba vaikščios pėsčiomis.
Vis dėlto dauguma neketina atsisakyti automobilio – vieni negali to padaryti, nes automobilis jiems – būtina kasdienio gyvenimo priemonė, o kiti tiesiog pripažįsta, jog automobilio jiems niekas nepakeis.
