Mašina ar lėktuvas ant žemės? To išties galima klausti. Naujasis britų projektas „Bloodhound“ (liet. Pėdsekys) išties primena raketą, o varomas, nors greičių tiktų stumiamas, reaktyvinio variklio. Tačiau tik su tokia jėga galima kėsintis į rekordus.
Britai jau daugiau nei savaitę vieši Pietų Afrikoje. Su vietinės valdžios pagalba Kalahario dykumoje buvo įrengta ilga tiesioji tinkama tokiems rekordų siekiams. Vis tik kol kas rimti rekordai kriti neturėtų.
„Bloodhound“ projektas buvo pradėtas prieš beveik dešimt metų ankstesnių rekordų savininkų. Vis tik naujausių technologijų pagalba (naujos medžiagos, nauji dizaino sprendimai paremti skysčių dinamikos simuliacijomis) sukurta mašina. Nepateisino visų vilčių ir projektas buvo beveik nurašytas, tačiau 2018 metų pabaigoje jį perėmė nauji savininkai.
Ianas Warhurstas su savo šeima buvo ilgamečiai projekto rėmėjai. Būtent todėl jis ypač nenorėjo pamatyti kaip žlunga šis projektas. Jo rūpesčiu ir pinigais buvo sutarta su buvusiais rėmėjais, surasta nauja komandos būstinė bei pradėta reklaminė kampanija skirta projekto populiarinimui.
Mašina varoma vieno „Rolls Royce EJ200“ reaktyvinio variklio. Tokie montuojami į europietiškus „Eurofighter Typhoon“ naikintuvus. Naikintuvai su dviem varikliais ore gali pasiekti net 2000 km/h viršijantį greitį. Ant žemės vienam varikliui kur kas sunkiau.
Šiemet šiuose bandymuose ketinama pasiekti „tik“ apie 900 km/val. greitį. O tai yra nedaug. Šiuolaikinis greičio žemėje rekordas priklauso kitiems britams, bet tam pačiam vairuotojui, ir jis yra 1228 km/val.
Jei kas manote, kad užtenka uždėti reaktyvinį variklį ant ratukų ir pirmyn, labai klystate. Tai tiko pirmiesiems rekordas bei tiems kurie nenorėjo gyventi. Kad ir kaip keistai beskambėtų, šiais laikais svarbiausia nenuskristi. Prie tokių greičių generuojamų galingų karinių lėktuvų variklių net plyta gali pradėti skristi. Todėl tokių greičių rekordų siekiama pamažu įsitikinant ar mašina išlaiko stabilumą didėjant greičiui. Per skirtingus važiavimus vis didinamas greitis.
Ne mažiau svarbu ir taip kaip mašina sustos. Ji stabdoma ne tik stabdžiais, bet ir išsiskleidžiančiu parašiutu. Jei kas veiks ne taip, mašiną pradėjus stabdyti prie didelių greičių sumėtys ir ji suduš.
Mašiną pilotuojantis Andis Greenas turi užtektinai patirties padėti „Bloodhound“ kompanijai kaip paruošti mašiną tokiems greičiams. Jis ne tik buvęs Karališkųjų oro pajėgų pilotas, bet ir žmogus ne kartą pilotavęs tokius greičio laužytojus. Jis su „ThrustSSC“ technika 1997 metais pirmasis kirto garso barjerą žemėje – 1225 km/val. ribą. Tada jo vairuojama mašina buvo varoma dviejų reaktyvinių variklių.
Šie mažieji bandymai tėra įžanga į kitus metus. Tada mašinoje bus įdiegtas šis tas galingesnio nei naikintuvo variklis. Tai kas kol kas labai retas svečias greičio laužytojų gretose. Bus įdiegtas raketinis variklis varomas kuru, kuris išties padeda kai ką iškelti iki paties kosmoso.
Norvegų įmonė „Nammo“ jau baigia ruošti naująjį variklį, kuris bus varomas HTTB (ang. Hydroxyl-terminated polybutadiene). Pastarąjį kurą japonai, bei indai naudoja savo raketų paleidėjams, kurie iškelia palydovus į kosmosą.
Su tokiu kuru varomu varikliu bus siekiama naujo greičio rekordo. Koks jis bus? Planuose tikima viršyti 1000 mylių per valandą greitį. Imperiniais matais labai graži ir apvali greičio riba. Išreiškus kilometrais per valandą tai būtų daugiau nei 1600.
Kol kas lapkričio pirmąją penktuoju važiavimu buvo pasiekta 461 mph (742 km/val.) greitis. Tai trečiasis didžiausias užfiksuotas greitis Didžiosios Britanijos istorijoje. Tiesa dėl stipraus vėjo nepavyko dar kartą pakartoti važiavimo oficialiam rekordo užfiksavimui.
Jei viskas seksis ateityje, jau kitais metai girdėsime apie ne kartą pagerintą greičio žemėje rekordą. Ar jį pasiekti paprasta? Tikrai ne. Jis fiksuojamas tik tada jei per valandą mašina dukart įvykdo matuojamą važiavimą. Abudu rezultatai padalinama ir tai kas gaunama yra fiksuojama. Tad už greitį ne mažiau technikos patikimumas.
