Nulėmė Biudžeto ir finansų komiteto narių sprendimas
Tiesa, neaišku, ar automobilių taršos mokesčio įstatymas įsigaliotų nuo 2020 m. sausio 1 d., jei ir būtų priimtas. Pasak konservatoriaus Mykolo Majausko, galima data – liepos 1 d. Tokį pasiūlymą jis yra įregistravęs Seime.
Vienas pagrindinių klausimų, nuskambėjusių svarstymo šiame komitete metu – kiek lėšų bus skiriama medžių sodinimui ir realiam taršos mažinimui.
Nuogąstaujama ir dėl to, kad nebuvo svarstoma apmokestinti automobilį pagal tai, kiek jis nuvažiuoja realiai, atkreipiant dėmesį į ridą.
„Ridos mokestis dubliuotų akcizo mokestį“, – teigė Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius.
Siūlė grąžinti tobulinti iniciatoriams
Taip pat šiandien, bet anksčiau Seimo Ekonomikos komitetas projektą pasiūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti. O praėjusį antradienį buvo grįžta prie pirminės taršos mokesčio projekto versijos – mokėti kaskart keičiantis automobilio savininkui, o ne registruojant pirmą kartą.
Šią idėją Ekonomikos komitetas pirmadienį apsvarstė ketvirtuoju bandymu – už balsavo 1, prieš – 4, susilaikė – 3.
Turint omeny, kad Valstiečių ir žaliųjų vadovas Ramūnas Karbauskis yra sakęs, jog vadinamasis taršos mokestis įsigalios nuo sausio 1 d., komiteto išvados netikėtos. Projektas atskiru balsavimu buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti: už grąžinimą balsavo 6 , o 2 – nepritarė.
Taip ir nesuskaičiavo, kiek savininkų mokėtų
„Mokestis paliestų daugiau nei pusę registruojamų automobilių“, – teigė Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius.
Kaip rašo BNS, parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas siūlė automobilių taršos mokesčio įsigaliojimą atidėti iki liepos, nes „Regitra“ yra nepasiruošusi nuo sausio jo administruoti.
M.Majauskas suskaičiavo, kad per metus mokestį mokėtų 120 tūkst. naujų transporto priemonių savininkai, kai jas registruos, o dar 80 tūkst. žmonių, kai keisis valdytojas. Portalas 15min anksčiau yra skelbęs, kad taršos mokestis paliestų 400 tūkst. automobilių.
Ne vienas Seimo narys domėjosi, kodėl buvo pasirinktas būtent šis, registracijos metu mokamas mokestis.
Socialdemokratas Bronius Bradauskas piktinosi, kad tokio paties dydžio mokestį turėtų mokės ir vienerių, ir 10 metų senumo automobilių savininkai, o konservatorius Dainius Kreivys apgailestavo, kad mokesčio išvengs labai taršūs seni automobiliai.
M.Majauskas siūlė automobilių taršos mokesčio įsigaliojimą atidėti iki liepos, nes „Regitra“ yra nepasiruošusi nuo sausio jo administruoti.
„Didelė šalių dalis taiko kasmetinį arba naudotojo mokestį. Abu jie turi skirtingus tikslus. O pasirinkus siūlomą mokestį, per 7 metus būtų pasiektas didelis mokesčio efektas“, – pasirinkimą argumentavo A.Mockevičius.
Mokestis – teršėjui?
Posėdžio metu nuskambėjo ir siūlymas apmokestinti teršėją, pavyzdžiui, didinant dyzelino kainas. O ne automobilį, galbūt ir ne taršų, registruojantį asmenį.
„Tas principas ir dabar egzistuoja, o jei padidinsime akcizą dyzelinui, tai ne tik vairuotojai mokės daugiau, bet ir gyventojai. Prekes pristato taip pat naudodami dyzelinius degalus. Prarastas bus ir konkurencingumas – sunkvežimių vairuotojai neužsipils degalų pas mus, rinksis kaimynus“, – sakė A.Mockevičius.
Tikimasi, kad įvedus šį mokestį į biudžetą bus surinkta 29 mln. eurų.
Gresia baudos
A.Mockevičius, kaip ir anksčiau Kaimo reikalų komitete, taip ir pirmadienį Ekonomikos komitete teigė, kad per 7-erius metus rinkoje pasikeičia apie 80 proc. automobilių. Teigiama, kad mokestis siejamas su klimato kaitos planu – siekiama mažinti CO2 emisijas. Lietuva įsipareigoja sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 9 proc. Dabar automobiliai šalyje išmeta apie 40 proc. šių medžiagų.
Jei Lietuvai nepavyks pasiekti tokio rezultato, kokio iš jos tikimasi, gali tekti mokėti baudą Europos Sąjungai – ji sieks ir 300 mln. eurų.
Šiuo metu prieš Lietuvą nėra pradėta jokia procedūra, tačiau kuo ilgiau bus laukiama, tuo labiau bauda didės.
„Jei nieko nepriimtume, žinoma, dabar – šiais metais, kitais metais, dar kitais galbūt nereikėtų mokėti, bet jau po to tektų mokėti ir ta suma tik didėtų“, – penktadienį sakė A.Mockevičius.
Pirmadienį jis patikslino, kad baudos būtų skirtos už įsipareigojimų nevykdymą. O nieko nedarant per 10 metų suma padidėtų iki 3 mlrd. eurų.
Mokestis – nuo 13,5 eurų
Pagal naujausią siūlomą taršos mokesčio projektą mokesčio dydis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, jis priklausys nuo anglies dioksido (CO2) emisijos kilometrui dydžio. Visi automobiliai būtų apmokestinami nuo 130 gramų CO2 kilometrui.
Žemutinė mokesčio taikymo riba – 131–140 gramų CO2 kilometrui dyzeliniams, benzininiams ir dujiniams automobiliams. Dyzeliams automobiliams mokestis būtų nuo 30 iki 540 eurų, benzininiams – nuo 15 iki 270 eurų, dujiniams – nuo 13,5 iki 243 eurų.
Už taršiausius dyzelinius automobilius, kurių CO2 emisija viršija 301 gramą kilometrui, reikėtų mokėti 540 eurų, už benzinu ir dujomis varomus automobilius – atitinkamai 270 ir 243 eurus. Už mažiausiai taršius dyzelinius automobilius tektų mokėti 30 eurų, benzininius – 15 eurų, dujinius – 13,5 euro.
