Kaip rašoma pranešime, pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens draudimo žalų skyriaus vadovės Anos Taraitienės, mažos galios transporto priemonės – elektriniai paspirtukai, motoroleriai ir riedžiai – viena populiariausių jaunimo transporto priemonių. Draudimo bendrovės duomenimis, draudžiamuosius įvykius vairuojant elektrinius paspirtukus šiemet patyrusių klientų amžiaus vidurkis – 18 metų.
Šių metų statistika rodo, kad važinėdami paspirtukais jaunuoliai patyrė rimtų traumų – nuo nedidelių sužeidimų iki kaulų lūžių, galvos pažeidimų bei smegenų sutrenkimų.
„Dažniausios traumos vairuojant paspirtuką – tai galūnių ir jų raiščių sužalojimai. Kita kategorija – traumos veido srityje. Dažniausiai nukenčia vairuotojų žandikauliai, dantys bei nosys. Kiek rečiau pasitaiko stiprūs sužalojimai – galvos traumos, smegenų sutrenkimai“, – pasakoja draudikė.
Svarbu – ir kitų eismo dalyvių saugumas
Elektrinės transporto priemonės skirstomos į dvi kategorijas – iki 25 km/val. ir iki 45 km/val. greitį pasiekiančias priemones.
„Galingesnės transporto priemonės, kurios priskiriamos mažos galios motociklams ir mopedams, turi būti užregistruotos. Jas vairuoti gali tik asmenys nuo 14 metų amžiaus, turintys mopedo vairuotojo pažymėjimą. Mieste naudojami elektriniai paspirtukai, kurių didžiausias greitis siekia 25 km/val., laikomi sporto ir poilsio inventoriumi ir jiems galioja Kelių eismo taisyklių reikalavimai (KET), skirti dviračių vairuotojams“, – sako „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens draudimo žalų skyriaus vadovė.
Pasak A.Taraitienės, elektrinį paspirtuką gali vairuoti bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus, žinių ar patirties. „Dėl to ši transporto priemonė vis labiau populiarėja tarp jaunuolių. Taip jie tampa kelių eismo dalyviais ir transporto priemonių vairuotojais neišmanydami net pagrindinių vairavimo taisyklių. Elektriniu paspirtuku galima važiuoti tiek šaligatviu, tiek dviračių taku. Dviračių takai dažnai būna įrengti tame pačiame lygyje kaip ir automobilių keliai, tad kyla grėsmė ne tik jauniesiems vairuotojams, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Nors miestuose nuomojamiems elektriniams paspirtukams dažniausiai yra nustatytos vidinės jų naudojimo taisyklės, policija neturi įgaliojimų tikrinti, kaip jų laikomasi. Policija turi teisę skirti baudą tik dėl vairavimo neblaiviam ir tik už tokius KET pažeidimus kaip raudono šviesoforo signalo nepaisymas, pėsčiųjų nepraleidimą ir pan., o ne už pagrindinį dalyką – nutrūktgalvišką ir neatidų važiavimo stilių”, – tvirtina draudikė.
Pasak A.Taraitienės, eismo saugumui itin svarbi pačių žmonių, vairuojančių paspirtuką, atsakomybė. „Nors ir kaip norėtųsi lėkti su vėjeliu, reikėtų rinktis saugų važiavimo greitį, vengti pavojingų manevrų ir pagalvoti ne tik apie savo pačių, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą“, – pataria draudikė. Ji atkreipia dėmesį, kad šalmas, kaip ir dviratininkams, paspirtukų vairuotojams yra privalomas iki 18 metų. Tačiau saugumo sumetimais jį reikėtų dėvėti ir vyresniems.
Motoroleriai privalo būti užregistruoti
Ji atkreipia dėmesį, kad ne mažesnį pavojų gatvėse kelia ir motoroleriai. „Didžiausia rizika važiuojant motoroleriu kyla, kai vairuojami techniškai netinkami ir nesaugūs motoroleriai arba važiuojama be šviesų ar svarbių korpuso detalių“, – kalba A.Taraitienė.
„Motoroleris turi būti sukomplektuotas pagal Kelių eismo taisykles. Jis turi būti įregistruotas, privalo turėti numerį, posūkių žibintus ir veidrodėlius. Dar viena taisyklė, kurios ne visada laikomasi, tačiau kuri yra itin svarbi – motorolerio vairuotojas važiuodamas privalo dėvėti šalmą. Jis yra viena iš pagrindinių apsaugos priemonių, todėl nereikėtų rizikuoti ir prie vairo sėstis be jo“, – pataria „Gjensidige“ atstovė.
Koją pakiša vairavimo įgūdžių trūkumas
Dar viena tarp jaunuolių populiari priemonė – elektriniai motoroleriai ir riedlentės. Nors šios transporto priemonės nepasiekia didesnio kaip 12 km/val. greičio, bet yra stabilios tik važiuojant lygiu keliu. Joms nėra jokių amžiaus apribojimų, todėl jos prieinamos net ir patiems jauniausiems kelių eismo dalyviams, o dėl savo nestabilumo yra itin pavojingos.
„Daugelis jaunuolių, kurie važinėjasi elektriniais motoroleriais, riedžiais ar riedlentėmis, kasdien šių transporto priemonių nenaudoja. Vadinasi, toks vairuotojas nėra toks kompetentingas kritinėse situacijose kelyje kaip, pavyzdžiui, dviratininkas. Beveik kiekvienas dviratininkas žino, kaip elgtis atsiradus kliūčiai, nes jis iki tol būna nuvažiavęs šimtus kilometrų. O elektrinio motorolerio vairuotojas pamatęs kliūtį sutrinka ir nesugeba iškart nuspręsti, kaip elgtis, kad jos išvengtų“, – aiškina A.Taraitienė.
Draudikė ragina tėvus įvertinti savo vaikų gebėjimą vairuoti elektrinį paspirtuką ir mažos galios motociklą, taip pat atkreipti dėmesį į transporto priemonės techninę būklę. Transporto priemonė turi būti tinkamos būklės, o jos vairuotojas privalo turėti žinių ir patirties kelyje, kad nekeltų pavojaus nei savo, nei kitų žmonių saugumui ir nepakliūtų į situaciją, kuri gali kainuoti gyvybę.
