Visos naujienos apie automobilius – rubrikoje GAZAS.LT
Pavyzdžių Europoje ieškoti nereikia. Paryžiaus, Londono gyventojai moka už teisę įvažiuoti į centrinius miestų rajonus taršesniais automobiliais. O, pavyzdžiui, Oslo centre net pyragėlius išvežiojantys automobiliai yra elektriniai, nebekalbant apie viešąjį transportą ir gyventojų automobilius.
Tačiau Lietuvos miestams iki Oslo modelio dar toli. Apie draudimą į centrą įvažiuoti dyzeliniu automobiliu kol kas nekalbama.
Tikslūs nurodymai dar rengiami
Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyrius 15min informavo, kad mažos taršos rekomendacijų dokumentas vis dar rengiamas, todėl išlieka tikimybė, kad kai kurie punktai gali būti koreguojami. Visgi pagrindinis šio projekto principas yra taršos mažinimas šalies miestuose, kai į vieną ar kitą jo dalį negalėtų įvažiuoti taršūs automobiliai. Tačiau kol kas tikslių nurodymų, kam mažos taršos zonos galiotų, ministerija neįvardija.
Nepaisant to, savivaldybės iki kitų metų pradžios turės pateikti informaciją apie tai, kurios jų miestų dalys galėtų tapti mažos taršos zonomis.
„Tai bus rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo Lietuvos savivaldybės neturės vadovautis privalomai. Kiekviena savivaldybė ar savivaldybių institucijos turi teisę, savarankiškai įsivertinus savo miestų situaciją, nusimatyti tinkamiausias mažos taršos zonų taisykles ir reglamentavimą. Susisiekimo ministerijos žiniomis, šiuo metu mažos taršos zonas įsirenginėja Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės“, – informavo Susisiekimo ministerija.
Vilnius planą jau ruošia
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas patvirtino, kad sostinė būsimoms naujovėms ruošiasi ir rengia planą, kuriose miesto dalyse būtų galima sukurti mažos taršos zonas.
Kaip sako Vilniaus miesto savivaldybės atstovas, planą rengiantys specialistai analizuoja kitose šalyse taikomų mažos taršos zonų gerąją praktiką ir pagal ją rengia sprendimą, kuris gruodžio mėnesį bus teikiamas Vilniaus miesto Tarybai.
„Planuojama, kad bent iš pradžių greičiausiai mažos taršos zona apims senamiestį – t.y. teritoriją, kurioje taikomas kilpinis eismas. Čia automobilių taršos problema iš dalies jau sprendžiama – 2020 metais įvedus kilpinį eismą senamiestyje, užkirstas kelias tranzitiniam eismui, kuris iki pokyčių sudarė apie 40 proc. viso automobilių srauto miesto centre.
Miesto gatvės taip pat yra nuosekliai rekonstruojamos ir humanizuojamos – jos tampa patogesnės pėstiesiems, o automobiliai juda sklandžiau, nes pertvarkius sankryžas į žiedus, jiems rečiau reikia visiškai sustoti. Plečiama ir dviračių takų infrastruktūra, jie gerinami, jungiami į bendrą tinklą. Taigi priimame sprendimus, kurie didina gatvių patrauklumą pėstiesiems ir skatina centrinėje dalyje judėti ne automobiliu, o kitais, netaršiais būdais“, – sakė Gabrielius Grubinskas.
Kol kas nežino, kaip reikės įgyvendinti
Susisiekimo ministerija nurodė, kad kol kas mažos taršos zonas įsirenginėja tik Vilniaus ir Kauno savivaldybės. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus nurodė, kad Klaipėdos miesto darnaus judumo plane taip pat yra numatytos zonos be CO2 pėdsako.
„Klaipėdos mieste tokios zonos numatytos senamiestyje ir Smiltynėje bei jų įgyvendinimo laikotarpis yra 2025-2030 metai, tad darnaus judumo plane perspektyvinės mažos taršos zonos Klaipėdos mieste jau yra nustatytos.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. pokyčių Klaipėdoje dėl mažos taršos zonų neplanuojame. Nėra patvirtinti reglamentuojantys dokumentai – Susisiekimo ministerija dar tik rengia „Mažos taršos zonų įrengimo rekomendacijas“, kurios turėtų konkretizuoti įgyvendinimo nuostatas“, – informavo Rimantas Mockus.
Savivaldybių atstovai sako, kad mažos taršos zonų ribų klausimas yra lengviausia šios misijos dalis, tačiau turi būti aiškiai apibrėžtas ir kitas su šiuo reikalavimu susijęs klausimas. Laukiama informacijos, kaip bus suformuoti taršių automobilių kriterijai – vertinant jų pagaminimo metus ar taršumą pagal EURO standartą.
Užsienio praktika yra – telieka priimti protingus sprendimus
Keliautojas ir žurnalistas Vitoldas Milius tvirtina, kad užsienyje populiarią praktiką į didmiesčių centrus neįleisti taršių automobilių jis palaiko, tačiau kol kas neramina keli dalykai – kaip vyks transporto kontrolė ir kokie mokesčio tarifai bus taikomi tiems, kas motorine transporto priemone norės patekti į mažos taršos zonas.
Būtent šios gairės kol kas dar nėra aiškiai apibrėžtos Susisiekimo ministerijos ir kelia nemažai klausimų dėl paties projekto įgyvendinimo.
„Lietuvoje yra daugybė miestų, kurie neturi tos problemos, tai jos ir nereikia spręsti. Kam spręsti tai, ko nėra? Vilniaus senamiestis juk tikrai skiriasi nuo kokios nors Šilutės, tai „nuleisti“ šį reikalavimą dėl mažos taršos zonų absoliučiai visiems nėra logiška. Daugybei miestų tai nėra aktualu“, – sakė Vitoldas Milius.
Visgi pašnekovas priduria, kad didmiesčiuose išties yra tokių vietų, kur automobilių eismas galėtų apskritai nevykti ir dėl to didelio diskomforto tikrai nebūtų. Vienas iš pavyzdžių – Vilnius, kurio senamiestyje tikrai galima puikiai judėti ir be automobilio.
„Aš nesu urbanistas, bet Vilniuje tikrai yra vietų, kur tikrai nesąmonė grūstis su automobiliais – ar taršiais, ar netaršiais. Ten tiesiog galima nueiti pėsčiomis. Esmė ta, kad kažkas turės visa tai labai sklandžiai atrinkti, kuriose vietose tikrai svarbu neturėti automobilių arba turėti mažiau taršių automobilių. Čia kaip ir su policijos pareigūnais – jei jis atsistos matuoti greitį visiškai niekinėje vietoje, tai niekas negalvos, kad jis čia daro rimtą darbą. Vadinasi, toks darbas dėl darbo.
Žmonėms turi būti aiškiai paaiškinta, kodėl būtent šios vietos bus mažos taršos zonomis ir automobiliai čia nepageidaujami. Tie, kas rinks tas vietas, turės padaryti tai atsakingai, nes jei nuo pat pradžios bus padaryta nesąmonių, žmonės tos idėjos prasmingumu nepatikės. Galima siūlyti persėsti į viešąjį transportą, bet ir jis tuomet turi būti ne taršus, gal elektrinis. Nes pabandyk žmogui paaiškinti, kad jo senas „pasatas“ per daug dūmina, kai į Šeškinės kalną puškuojantis ir dūminantis autobusas dūmų išmeta kelis kartus daugiau.
Didieji pasaulio miestai tokių problemų dėl taršos irgi turi ir sprendžia jas įvairiai. Yra daug būdų, kaip sumažinti srautus. Tarkime vienas iš pavyzdžių, kad vieną dieną į tas zonas važiuoja automobiliai su lyginiais, kitą dieną – su nelyginiais valstybiniais numeriais. Yra sistema, kai zonos ar dalis zonų yra mokamos, veikia numerių nuskaitymo sistema ir susimoki už tai, kad važiavai.
Kokie kontrolės sprendimai bus mūsų miestuose – kol kas neaišku, bet aš siūlyčiau nepadaryti visko komplikuotai. Tikrai nemanau, kad į senamiestį reikėtų važiuoti pro pakeliamą atitvarą kaip į kokį prekybos centrą. Tačiau jei būtų kažkokia forma taikomas mokestis už įvažiavimą, žmonės automatiškai imtų skaičiuoti, kad ten ir įvažiuoti kainuoja, ir parkavimas brangus, todėl važiuojančių natūraliai sumažėtų. Telieka sugalvoti, kaip tai bus kontroliuojama. Tačiau tikrai pritariu, kad tikrai nėra būtinybės į kai kurias didmiesčių vietas važiuoti automobiliu“, – sakė Vitoldas Milius.
