Seime inicijuotos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį naudojimosi paspirtukais saugumą.
Pagal šį projektą, elektriniais paspirtukais turėtų teisę naudotis tik vyresni nei 16 metų asmenys, vienu paspirtuku nebūtų galima važiuoti dviem asmenims ar daugiau, reikėtų dėvėti šalmą ir šviesą atspindinčią liemenę. Taip pat paspirtukams būtų leidžiama važiuoti tik keliais ir specialiai tam pritaikytais takais – ne šaligatviais. Tokiems pakeitimams vienbalsiai pritaria ir medikai.
Draudimo išmokų daugėja
„Mūsų statistiniai duomenys rodo ganėtinai grėsmingą įvykių, susijusių su elektriniais paspirtukais, dažnio augimą kiekvienais metais. Tai siejame su jų populiarumu ir didėjančiu prieinamumu per nuomos paslaugas, išaugusį pardavimo taškų skaičių ir kitas priemones. Tad šios pataisos sveikintinos, nors šiek tiek ir pavėluotos. Deja, dauguma mūsų registruotų įvykių yra susiję ne su žala turtui, o su žala asmenų sveikatai“, – šiuos įstatymo pakeitimus vertina BTA Asmens rizikų vertintojas Andrius Žilėnas.
Įmonės duomenimis, draudiminių atvejų, kuomet žmonės susižeidė važiuodami paspirtukais skaičius grėsmingai auga. 2020 m. BTA draudimas išmokėjo net 108 proc. daugiau žalų atlyginimų paspirtukininkams nei 2019 metais. 2021 m. žalų atlyginimų dėl nelaimių, įvykusių judant paspirtuku, kiekis išaugo dar 17 procentų. „Esu tikras, kad be tinkamo teisinio šių transporto priemonių naudojimo reglamentavimo nelaimių kiekio didejimas dar ilgai nesustos“, – komentuoja A. Žilėnas.
Statistika stulbinanti
Kad priemonės, užtikrinančios judėjimo elektriniais paspirtukais saugumą, yra reikalingos, rodo ir užsienyje atlikti tyrimai. Jungtinių Valstijų Teksaso universiteto mokslininkai nustatė, jog milijonui elektriniu paspirtuku nuvažiuojamų mylių registruojama 180 nelaimių, kuomet tenka kreiptis į medikus. Važiuojant tokį patį atstumą automobiliu skirtingose Teksaso dalyse registruota 0,9-1 trauma milijonui mylių. Leistino elektrinių paspirtukų greičio riba Teksaso valstijoje – 35 mylios per valandą (apie 56 km/val.).
Lietuviška statistika demonstruoja žaibiškai augančius įvykių ir susižalojimų važiuojant elektriniais paspirtukais skaičius: praėjusiais metais publikuotoje įskaitinių eismo įvykių ataskaitoje nurodomas kasmetinis eismo įvykių skaičiaus augimas, kuris skaičiuojamas ne procentais, o kartais. Taip pat kartais augo ir susižalojimų kiekis – nuo 3 susižalojimų 2018 m. iki 53 traumų 2020-aisiais. Taip pat 2020 m. registruotos dvi pirmosios žūtys dėl važiavimo paspirtuku.
Seimo narys Julius Sabatauskas, inicijavęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama sudrausminti elektrinių paspirtukų naudojimą, pateikia dar skaudesnius duomenis: vos vienoje gydymo įstaigoje – Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – per 2021 metus teko gydyti 575 asmenis, kurių sužalojimai susiję su šių transporto priemonių naudojimu. Iš jų 243 patyrė daugybinius sužalojimus, o 56 buvo hospitalizuoti.
Traumos – tipinės, kainos – milžiniškos
Apie būtinybę užtikrinti elektrinių paspirtukų naudotojų saugumą jau ne kartą viešai skelbė ir žinomi šalies medikai. Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos, gydytojas odontologas-ortopedas Vytenis Almonaitis dar praėjusiais metais savo socialinėje paskyroje aštriai pasisakė apie nesaugių kelionių pasekmes ir tipines neatsargių paspirtukininkų traumas – daugiausiai veido ir žandikaulių.
Šiemet V. Almonaitis vėl stebi tą pačią tendenciją ir įvertino tokių traumų kainą ne tik Valstybinei ligonių kasai, bet ir pačiam pacientui. „Jau mėnesis, kaip Žalgirio klinikoje pastebimas paspirtukininkų su veido žandikaulių arba dantų traumomis padidėjimas. Jeigu trauma labai sunki, su sunkiu galvos smegenų sutrenkimu, kaukolės lūžiais – pacientas Vilniuje vežamas į Respublikinę Vilniaus Universiteto Ligoninės neurochirurginį skyrių. Savaitės pasisvečiavimas čia ligonių kasai gali atsieiti apie 1000 eurų. Taip pat paspirtukininkui gali prisireikti VU Žalgirio klinikos veido-žandikaulių chirurgo paslaugų – lūžusių veido kaulų, žandikaulių fiksavimo operacijos kainuoja apie 5000 eurų ligonių kasai, antru etapu netektų kaulo audinių ir atkūrimo – apie 2000 eurų“, – aiškina gydytojas.
V. Almonatis priduria, kad į valstybės apmokamų paslaugų sąrašą nepatenka išmuštų dantų implantavimas ir protezavimas, o vieno danties atstatymas jau pačiam pacientui vidutiniškai kainuoja 1600 eurų.
Gydytojas nurodo, jog oficialioji medicinos statistika Lietuvoje, o ir visame pasaulyje, nėra pajėgi atskleisti tikrojo dėl paspirtukų patiriamų traumų masto, mat Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10-AM) dar nėra kodo, išskirto specialiai dėl tokios transporto priemonės naudojimo patirtoms traumoms ir jos „slepiasi“ po kitais kodais: dviračių transporto priemonių, mechaninių paspirtukų, o kartais net kitų traumų.
„Mechaninio paspirtuko rizikingumas yra kur kas mažesnis nei e-paspirtuko, jų greičiai stipriai skiriasi. Kiek man žinoma, Ligonių kasa stengiasi išspręsti šį klasifikacijos papildymo klausimą. Tik jį išsprendus būtų galima kalbėti apie objektyvią statistiką ir padidėjusį traumų mąstą, kurį odontologai ir chirurgai pastebi prasidėjus paspirtukų sezonui“, – aiškina odontologas-ortopedas.
