Mėlynasis Stebuklas: lenktyniniai „Mercedes-Benz“ buvo vežiojami greičiausiu pasaulio autovežiu

Automobilių lenktynės kadaise buvo visiškai kitoks sportas nei yra dabar. Į saugumą buvo žiūrima pro pirštus, o ir apie technologijas, kurias turime dabar, kadaise buvo galima tik pasvajoti. Dar praeito amžiaus viduryje lenktyniniai automobiliai į trasas vykdavo paprastuose atviruose traluose, o kai kurie netgi keliaudavo savo jėgomis. Tačiau „Mercedes-Benz“ 1954 metais sukūrė šį tą išskirtinio – greičiausią pasaulio autovežį greičiausiems pasaulio bolidams gabenti.
Atkurtas Renntransporter yra veikiantis ir yra praktiškai identiškas originaliam. (Daimler nuotrauka)
Atkurtas Renntransporter yra veikiantis ir yra praktiškai identiškas originaliam. (Daimler nuotrauka)

Sidabrinės Strėlės – taip iki šiol vadinami „Mercedes-Benz“ lenktyniniai bolidai. „Mercedes“ visada buvo viena iš dominuojančių komandų Europos automobilių sporte. Taigi nieko keisto, kad komanda norėjo, jog jos bolidai į trasas keliautų ir stilingai, ir greitai.

Turėjo lėkti greitkeliu

„Mercedes-Benz Renntransporter“, dažnai vadinamas Mėlynuoju Stebuklu – tai ypatingai greitas lenktyninių automobilių autovežis, sukurtas 1954 metais, kai garsusis vokiečių gamintojas sugrįžo į Grand Prix gretas. Šis ypatingas sunkvežimis buvo sukurtas „Mercedes-Benz“ lenktynių vadybininko Alfredo Neubauerio iniciatyva. Jis nurodė, kad naujas sunkvežimis turi būti labai greitas ir neatsilikti nuo lengvųjų automobilių eismo greitkelyje.

„Renntransporter“ buvo sukurtas ant „Mercedes-Benz 300S“ bazės, kuri pasižymėjo tvirta rėmine konstrukcija. Sunkvežimio dizaineriai ir inžinieriai stengėsi, kad Mėlynasis Stebuklas turėtų žemą, aerodinamišką siluetą, kuris ne tik padėtų pasiekti didelį greitį, bet dar ir prisidėtų prie gražaus lenktyninio automobilio įspūdžio kūrimo. „Renntransporter“ buvo ne tik naudingas įrankis, bet ir įspūdingas reginys.

Žinoma, skirtingus komponentus teko skolintis iš kitų „Mercedes-Benz“ kūrinių. Sparnai ir durelės buvo paimtos iš „Mercedes-Benz 180“, šis modelis tapo ir salono komponentų donoru. Kabina buvo pastumta toli į priekį virš priekinės ašies, kad siluetas būtų kiek įmanoma žemesnis, o 300S rėmas buvo pailgintas ir sustiprintas, kad atlaikytų automobilį.

Virš priekinės ašies sumontuotas ne koks sunkvežimio, o 6 cilindrų variklis iš 300 SL superautomobilio, išvystantis 189 ag (141 kW). Jis per keturių laipsnių mechaninę transmisiją, taip pat paimtą iš 300 SL, suko galinius „Renntransporter“ ratus.

„Mercedes-Benz Renntransporter“ be krovinio svėrė maždaug 1,9 t. Sunkvežimio ilgis siekė 6,75 m, plotis – apie 2 metrus. Gale tilpo vienas lenktyninis automobilis, po jam skirta platforma dar buvo vietos ir sunkvežimio atsarginiam ratui, dideliems degalų bakams.

Įspūdingasis Mėlynasis Stebuklas iš tikrųjų buvo nepaprastai greitas – maksimalus greitis siekė net 170 km/val. Ir tai nebuvo tik teoriniai paskaičiavimai – „Renntransporter“ iš tikrųjų galėjo skrieti tokiu sunkvežimiams nebūdingu greičiu. Tiesa, tik be krovinio – su automobiliu gale Mėlynasis stebuklas įsibėgėdavo tik iki 160 km/val.

Unikalus autovežis gyvavo neilgai

Sustoti „Renntransporter“ padėjo hidraulinių būgninių stabdžių sistema. Tiesa, pagal paskirtį „Mercedes-Benz“ šį unikalų autovežį naudojo neilgai.

1955 metais automobilių sporto pasaulį supurtė žiauri tragedija. Po avarijos „Mercedes-Benz 300 SLR“ išlėkė iš Le Mano trasos, o pasklidusios nuolaužos pražudė 83 žiūrovus, dar 180 buvo sužeisti, kai kurie smarkiai. Katastrofoje taip pat žuvo prancūzų lenktyninkas Pierre’as Bouillinas. Alfredas Neubaueris pasitarė su „Mercedes-Benz“ vadovais ir priėmė vienintelį teisingą sprendimą – pasitraukti iš lenktynių ir automobilių sporto apskritai.

Taigi vos metus naudotas „Mercedes-Benz Renntransporter“ staiga liko be darbo. Na, ne visai – iš pradžių sunkvežimis buvo demonstruojamas smalsuoliams, tada naudotas kaip bandymų platforma. 1967 metais Mėlynasis Stebuklas buvo nurašytas į metalo laužą. Taip, perskaitėte teisingai – unikali „Mercedes-Benz“ automobilių sporto ir sunkvežimių istorijos dalis buvo sąmoningai sunaikinta. Tačiau „Renntransporter“ rekonstrukciją galima pamatyti ir šiandien.

Sugrįžo į autosportą

Į automobilių sportą „Mercedes-Benz“ sugrįžo 1989 metais. Komanda tuomet leidosi ir savo identiteto paieškas, kurios neišvengiamai vėl ir vėl atvedė prie prarasto Mėlynojo Stebuklo. Unikaliojo „Renntransporter“ brėžinių nebuvo, tačiau entuziastų pilna „Mercedes-Benz Classics“ komanda 1993 metais ėmėsi atkurti legendinį sunkvežimį. „Mercedes“ parūpino originalų variklį, transmisiją, pavyko surasti tokį patį rėmą.

Prireikė net 6000 darbo valandų, ir veikiantis „Mercedes-Benz Renntransporter“ dabar stovi gamintojo muziejuje su 300 SLR gale. Vienintelis akivaizdus atkurto ir originalaus „Renntransporter“ skirtumas yra stabdžiai – naujasis turi diskinius stabdžius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs