Greta pirmos kartos CLS stovintis naujasis modelis tiesiog pulsuoja agresija. Jeigu ankstesnės kartos modeliui Lietuvoje buvo prigijusi „banano“ pravardė, naujo „Mercedes-Benz CLS“ tikrai nesiverčia liežuvis vadinti bananu.
Žiūrint iš šono į priekinę dalį – tai tikrų tikriausias ryklys. Įkypi priekiniai žibintai – lyg piktai primerktos akys. Didžiulė (net 18 centimetrų skersmens) „Mercedes – Benz“ žvaigždė priekyje iš abiejų pusių įrėminta vientisos chromuotos juostos.
Tiesa, GAZAS.LT bandyta versija buvo su 12 tūkstančių litų papildomai kainuojančiu „AMG Sport“ apdailos paketu, suteikiančiu automobiliui dar daugiau išskirtinumo. Paprastesnė CLS versija atrodo kiek kukliau ir ne taip piktai.
Suderina du stilius
Žvelgiant iš šono, negali nepastebėti subtilaus CLS kėbulo linijų žaismo: žemutinė linija kyla aukštyn nuo priekinio link galinio rato. O viršutinė, prasidedanti nuo priekinio žibinto ir užsibaigianti ties galinio rato arka, žemėja. Tai suteikia šiam gana ilgam (4,94 metro) automobiliui veržlumo įspūdį.
Žvelgdamas į „Mercedes – Benz CLS“ norom nenorom prisimenu „Fiat Multipla“ kūrėjų panaudotą terminą – biodizainas.
Italai aiškino, kad kurdami pirmos kartos „Fiat Multipla“, įkvėpimo sėmėsi iš delfino: esą „Multipla“ priekį stengėsi padaryti panašią į delfino snukį (būdamas delfinas aš labai įsižeisčiau tokiu palyginimu).
Kodėl prisiminiau biodizainą? Todėl, kad „Mercedes – Benz CLS AMG“ priekis galėtų būti vienas geriausių pavydžių, kaip mašinos dizainerius įkvepia ryklio snukis (geriau tai pavyksta nebent „Maserati“ kūrėjams). Tuo tarpu CLS galinė kėbulo dalis – lyg visiška priešingybė priekiui: aptaki ir visai neagresyvi.
Jeigu tai būtų iškalbingieji „Multipla“ kūrėjai italai, vokiškasis „Mercedes – Benz CLS“ jiems, ko gero, atrodytų kaip delfinas ryklio snukiu.
Iš tiesų, susidaro įspūdis, kad mašiną būtų kūrę dvi skirtingos dizainerių komandos, kurios nelabai bendravo tarpusavyje. Viena sukūrė piktą priekį, kita – švelnią galinę dalį. Nors, kita vertus, tai idealiai atspindi pačios mašinos esmę: įspūdinga išorė ir švelnus, paklusnus valdymas.
Gatvėse sumažėjo duobių?
Išvažiavęs iš bendrovės „Silberauto“ kiemo ir spustelėjęs nuo Gariūnų kalno Vilniaus link, netrukau prisiminti tai, ką jau buvau patyręs važinėdamas pirmos kartos CLS.
Su pneumatine „AirMatic“ pakaba automobilis puikiai susidoroja su visais gatvių nelygumais ir duobėmis, nesvarbu, kad ant automobilio – vos 35 profilio 18 colių ratai.
Tarsi Vilniaus gatvėse staiga sumažėjo duobių.
Labiausiai primirštas jausmas – kai automobilis praktiškai nereaguoja į asfalto provėžas, lyg jų nė nebūtų. Tiesa, „AirMatic“ pakaba nėra standartinėje šio automobilio įrangoje ir už ją papildomai reikia mokėti 7 tūkstančius litų.
Labiausiai džiugina variklis
Dar labiau nei pakaba džiugina turbodyzelinis 6 cilindrų, 265 AG pajėgumo variklis. Būtent toks atrodo idealus pasirinkimas: dinamiškas, didžiuliu sukimo momentu (620 Niutonmetrų) iš konkurentų išsiskiriantis ir ekonomiškas.
Pavyzdžiui, panašios galios 3 litrų darbo tūrio „Audi“ ir BMW turbodyzelinių variklių sukimo momentai yra, atitinkamai, 500 ir 560 Niutonmetrų.
Gamintojai teigia, kad šimto kilometrų per valandą greitį pasiekdamas per 6,2 sekundės, CLS vidutiniškai naudoja vos 6 litrus dyzelino. Per savaitgalį šiuo automobiliu nuvažiavęs beveik pusę tūkstančio kilometrų, su vėjeliu nuskriejęs į Kauną ir atgal, įsitikinau, kad tai nėra iš piršto laužti skaičiai.
Po mano kelionės, borto kompiuteris rodė, kad automobilis naudoja 7,4 litrų degalų. Tačiau tikrai nesistengiau specialiai taupyti – pirma pasitaikiusia proga mėgavausi įspūdingu sukimo momentu ir puikia dinamika. Juoba, kad 6 laipsnių automatine pavarų dėže leidžia puikiai išnaudoti variklio galimybes: automobilis žvaliai spurtuoja tiek pajudant iš vietos, tiek greitėjant magistralėje. Be kompromiso tarp galios ir ekonomiškumo.
Šeimininkas čia – svarbiausias
Svarbiausia, kad „Mercedes – Benz CLS 350 CDI“ viską daro, rodos, be jokių pastangų ir labai lengvai. Jokio perdėto variklio riaumojimo, padangų cypimo, trukčiojimo ir pašalinių garsų.
Skirtingai nei daugelis kitų, šis automobilis visiškai neprovokuoja ir nebando primesti šeimininkui savo valios. Atvirkščiai. „Kadangi jau sumokėjai apvalią pinigų sumelę už mane – aš visiškai tavo valioje, elkis kaip nori“, – tokią žinią siunčia MB savo savininkui ir pasiruošęs pildyti visus jo norus.
Nori – gali važinėti visiškai ramiai, tyliai ir patogiai. O jeigu pavasarį kiltų netikėtas noras pašėlti, išjungi ESP ir be ypatingų pastangų gali „piešti saules“ ant asfalto.
Rodos, trūksta tiek nedaug, kad šį automobilį būtų galima vadinti idealiu.
Kai kam trūksta 220 tūkstančių litų už bazinį „Mercedes – Benz CLS 350 CDI“ arba 300 tūkstančių už GAZAS.LT bandytą, su gausybe papildomos įrangos.
Kai kas pasiges daugiau vietos ant galinių sėdynių (čia numatytos vietos tik dviem keleiviams).
Kai kam išlipant kairė koja nuolat klius už kojinio parkavimo stabdžio – keistos „Mercedes – Benz“ duoklės tradicijai. Dar didesnė keistenybė – ne dvi, kaip įprasta, bet viena posūkio svirtelė, esanti kairėje vairo pusėje. Be to, šia svirtele įjungiami ir išjungiami valytuvai. Atrodytų, nepatogus, nelogiškas ir visiškai nepraktiškas dalykas.
Tačiau tai – firminis „Mercedes – Benz“ konstruktorių sprendimas, suteikiantis šios markės gerbėjams galimybę pasijusti dar labiau išskirtiniais.
Mažos neigiamos smulkmenos tikrai negali sugadinti bendro puikaus įspūdžio apie „Mercedes – Benz CLS 350 CDI“. Lieka viena didesnė – kur gauti tuos 220 tūkstančių litų?
