Kelių eismo taisyklės (KET) draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Vis dėlto vairuotojai prie vairo pavargę sėda itin dažnai – neišsimiegoję, po sunkios darbo dienos ar be ilgesnio sustojimo važiuodami šimtus kilometrų.
Analizuojant 2017-aisiais kelyje „Via Baltica“ įvykusių įskaitinių eismo įvykių aplinkybes, nustatyta, kad dėl vairuotojų nuovargio įvyko 5 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 3 žmonės žuvo ir 6 buvo sužaloti.
Šių metų vasarį Lietuvos transporto saugos administracijos pasitikėjimo telefonu gauta informacija, kad keliu „Via Baltica“ iš Lenkijos į Lietuvą važiuoja krovininis automobilis, kurio vairuotojas galimai yra pervargęs ir vairuoja krovininį automobilį naudodamasis ne savo vairuotojo kortele.
„Pranešėjas nurodė konkretų transporto priemonės valstybinį numerį, taigi į Kalvarijos pasienio punktą nusiuntėme Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus pareigūnus. Sustabdžius minėtąjį automobilį, pirminė informacija pasitvirtino“, – sako Lietuvos transporto saugos administracijos laikinai direktoriaus pareigas einantis Genius Lukošius.
Pasak jo, Vilniuje registruotoje įmonėje dirbantis vairuotojas iš tiesų naudojosi svetima vairuotojo kortele ir taip bandė nuslėpti savo tikrąjį darbo laiką. Vairuotojas vairavo automobilį 10 val. 46 min. ir 1 val. 46 min. viršijo didžiausią leistiną dienos vairavimo trukmę. O tam, kad nuslėptų tikrąją savo vairavimo trukmę, vairuotojas naudojosi įmonės vadovo vairuotojo kortele.
Už šį pažeidimą vairuotojui buvo skirta 150 eurų bauda bei uždrausta tęsti kelionę nepasinaudojus mažiausiai 9 val. kasdieniu poilsiu.
Psichologė Kristina Piročkinienė sako, kad yra pastebėta, jog žmonės linkę nepagrįstai optimistiškai vertinti savo nepažeidžiamumą. Socialinėje psichologijoje toks reiškinys vadinamas „nerealistiniu optimizmu“ – susikuriama iliuzija, jog esame atsparūs nelaimėms, ir todėl nesiimame reikiamų atsargumo priemonių.
„Paprastai tariant, žmonės linkę apie save galvoti, jog tokie neigiami įvykiai kaip avarijos, sveikatos sutrikimai, mirtis jiems nenutiks. Prie to dar prisideda kontrolės iliuzija – įsivaizdavimas, kad galima kontroliuoti situaciją, nepaisant jos realaus rizikingumo. Pavyzdžiui, „nemiegojau 2 paras ir galiu dar vairuoti“ – nepaisoma, kad reakcija sulėtėja, regėjimas suprastėja, didėja mieguistumas ir atsiranda galimybė tiesiog „atsijungti“ už vairo“, – teigia K.Piročkinienė.
„Tampame pavargusių vairuotojų tauta“
Šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė LRT.lt teigia, kad kuo toliau, tuo labiau nuovargis tampa vis didesne problema – pastaruoju metu esą daugelis pacientų juo skundžiasi, ypač žiemą ir pavasarį, kai šviesos lauke dar nepakankamai, vyrauja darganoti orai.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į mikromiegą – tai labai rimtas signalas, kad reikėtų sustoti ir imtis priemonių. Mikromiegas pasireiškia tuo, kad jūs nuvažiuojate kokį nors atstumą, tačiau jo neatsimenate, nesuprantate, kaip jis dingo, ką pravažiavote, – aiškina N.Vaicekauskienė
„Teko skaityti britų mokslininkų straipsnių apie nuovargį ir sukeliamus padarinius kelyje. Jie paminėjo, kad tampa pavargusių vairuotojų tauta. Nuo 25 iki 60 proc. eismo įvykių sukeliama dėl nuovargio ar sutrikusio režimo, lėtinių ar ūmių ligų, pavyzdžiui, karščiavimo, kvėpavimo sutrikimų. Tikrinant vairuotojų sveikatą žiūrima, ar žmogus neturi obstrukcinės miego apnėjos. Ir lietuviai tampa nuvargusių vairuotojų tauta, nuovargiu skundžiasi daugelis“, – tikina šeimos gydytoja.
Ką daryti? Visų pirma, pasak gydytojos, išties svarbiausia gerai išsimiegoti. „Jei leisitės į ilgą kelionę, tikrai reikia kuo geriau pailsėti. Dabar daugelyje automobilių yra įdiegti asistentai, pranešantys apie vairuotojo nuovargį, siūlantys pailsėti. Tai padeda vairuotojams. Labai svarbu atkreipti dėmesį į mikromiegą – tai labai rimtas signalas, kad reikėtų sustoti ir imtis priemonių. Mikromiegas pasireiškia tuo, kad jūs nuvažiuojate kokį nors atstumą, tačiau jo neatsimenate, nesuprantate, kaip jis dingo, ką pravažiavote. Būkite atidūs tuomet, kai suprasite, kad jūsų neblaško nei kalbos, nei muzika“, – LRT.lt kalbėjo gydytoja.
Kai taip nutinka, N.Vaicekauskienė vairuotojams siūlo sustoti, išlipti iš mašinos, pasivaikščioti, padaryti mankštą, giliai pakvėpuoti.
„Reikėtų padaryti keletą pratimų, tada pailsėti, vėl padaryti pratimų. Būtina atpalaiduoti pečių juostą – kai mes vairuojame, ši vieta būna įsitempusi. Bandydamas nugalėti nuovargį žmogus automatiškai įsitempia, tuo pačiu įsitempia ir pečių juosta, viršutinė nugaros dalis. Taigi ir pratimai turėtų būti su tuo susiję – reikėtų pasukti pečius, kaklą.
Būtina gerti kuo daugiau skysčių. Kas geriau – kava ar vanduo? Nebus taip, kad išgersite kavos ir ilgam išliksite budrus. Kava duoda greitą rezultatą, pakelia pulsą, spaudimą, bet jos efektas – trumpalaikis. O vandens reikėtų gerti nuolat“, – pataria šeimos gydytoja.
Su savimi, anot N.Vaicekauskienės, reikėtų vežtis ir angliavandenių – šokolado, saldainių. „Svarbu nepersivalgyti, nes atsiras mieguistumas – žinote tą jausmą, kai norisi prigulti po sočių pietų. Svarbu pavalgyti tiek, kad nebūtumėte per daug alkani arba persivalgę“, – tęsia gydytoja.
Ji pataria tinkamai susireguliuoti sėdynę – vairuoti esą turi būti patogu: „Nereikėtų išvažiuoti į kelią patogiai neįsitaisius. Reikia susireguliuoti galvos atramą, jei reikia – galite pasirūpinti pagalvėlėmis, kurios pravers ilgo važiavimo metu, raumenys nebus įsitempę.“
Specialistė sako, kad jei vairuotojai jaučia nuolatinį nuovargį, turėtų atlikti tyrimus ir išsiaiškinti, ar organizmui netrūksta kokių nors medžiagų.
Už kavą veiksmingesnės saulėgrąžos
Apie tai, kaip kovodavo su miegu lenktynių metu, papasakojo ir į Lietuvą iš Dakaro sugrįžę lenktynininkai bei automobilių mechanikai.
Štai Vaidoto Žalos komandos techniko Egidijaus Janavičiaus sunkių akių neatmerkdavo nei kava, nei energiniai gėrimai, nei visu garsu klausoma muzika: „Vienintelis dalykas, kuris padeda, bet nelabai gražiai ir estetiškai atrodo, yra saulėgrąžos.“
Daugkartinė Lietuvos ir Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionė ir prizininkė Ernesta Globytė portalui LRT.lt sakė, kad pasiruošimas ilgoms ir varginančioms lenktynėms vyksta visą laiką: „Yra specialūs ištvermės pratimai, pavyzdžiui, dviračio mynimas pirtyje – taip pripranti prie karščio ir nuovargio. Be abejo, labai svarbu gerti kuo daugiau skysčių. Nuovargis atsiranda organizmui dehidratuojant. Lenktynių metu reikia nuolat gerti skysčius, į vandenį pilami specialūs papildai, kad organizmas atgautų visas prarastas mineralines medžiagas.“
Daugybę pergalių Lietuvos ir užsienio trasose iškovojęs „Eneos 1006 km“ lenktynių nugalėtojas Ignas Gelžinis teigia iš patirties galintis pasakyti, kad pavargus išauga klaidų dažnis. „Tos klaidos nebūtinai kritinės, tai – mikroklaidos, kurioms susidėjus gali pademonstruoti prastą rezultatą. Kokios tos klaidos? Nepastebi kokios nors svarbios detalės, „įmeti“ ne tą bėgį, „pramiegi“ stabdymą, nepataikai į posūkį arba pataikai netaikliai“, – vardija I.Gelžinis.
Lenktynininkas prisimena ir kelionę į Lietuvą per Europos šalis, kai be miego vairavo 20 valandų: „Keturiese važiavome iš lenktynių, vykusių Italijoje, į Lietuvą ir sustodavome tik įsipilti degalų arba į tualetą. Visi buvome labai pavargę, norėjome namo, todėl skubėjome. Nors važiavome keturiese, vairavau tik aš ir draugas. Nemiegojome abu – važiuojant tokius ilgus atstumus, svarbu, kad nemiegotų ir priekyje šalia sėdintis žmogus, kad jis kalbėtų. Mane labai „žudo“, kai šalia manęs miega keleivis – aš tuomet irgi labai užsimanau miego“, – LRT.lt kalba I.Gelžinis.
LRT.lt kalbinti lenktynininkai sako, kad geriausias dalykas keliaujant ir suėmus miegui – sustoti truputį pasnausti.
Su savimi, anot N.Vaicekauskienės, reikėtų vežtis ir angliavandenių – šokolado, saldainių.
„Pasirodžius pirmiesiems nuovargio požymiams, o tai yra žiovulys, apsunkę akių vokai, dažnas noras mirksėti, prisimerkti, galų gale, tokios akimirkos, kai neatsimeni kelių sekundžių savo nuvažiuoto kelio, – tokiu atveju, manau, vienintelis veiksmingas būdas yra tiesiog sustoti ir pasnausti bent 15 minučių. Žinoma, viskas priklauso nuo organizmo, kiek žmogui reikia poilsio, bet kartais tos 15 minučių trumpo pasnaudimo tave gali išgelbėti nuo didelės nelaimės.
Tuo metu kiti būdai, pavyzdžiui, saldainių valgymas, saulėgrąžų gliaudymas, dainavimas ar kt., manau, yra trumpalaikis organizmo apgavimas, kad neimtų miegas, bet tavo koncentracija ir dėmesys vis tiek nebe toks, koks būtų kokybiškai pailsėjus. Taigi šių būdų griebtis geriau kritiniu atveju, kai jums būtinai reikia pasiekti kažkokį tašką. Tada galima trumpai pasivaikščioti gryname ore, atlikti keletą mankštos pratimų, kurie suaktyvintų kraujotaką ir nors kažkiek sugrįžtų koncentracija“, – pataria E.Globytė.
Kad keliauti būtų saugu:
- Į kelią leiskitės tik gerai pailsėję – išsimiegoję 7–9 val;
- Prieš leisdamiesi į kelionę, iš anksto suplanuokite, kur sustosite pailsėti;
- Geriausia važiuoti ne vienam – kad kiti keleiviai padėtų jums neužmigti prie vairo;
- Kas dvi valandas sustokite pailsėti 15-kai minučių;
- Venkite vairavimo tuomet, kai yra jūsų miego metas;
- Venkite ilgesnio nei 10 val. vairavimo per dieną;
- Kava – laikina pagalba kelyje;
- Radijas taip pat neišgelbės nuo noro miegoti.
