Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė teigė, jog taršos mokesčiu planuojama apmokestinti tik į Lietuvą įvežamus automobilius ir pirmą jų registraciją.
„Keičiame ne tik įstatymo turinį, bet ir pavadinimą, pervadiname mokestį iš registracijos į taršos. Jau metus galiojantis variantas ne tiek skatino pasirinkti mažiau taršų automobilį, kiek apribojo atsisakyti taršaus automobilio, jei jį turi, nes jį sunkiau parduoti. Vienas esminių pakeitimų tas, jog mes apmokestinsime tik į Lietuva įvežamus automobilis, pirmą registraciją, o panaikinsime transakcijos mokestį“ – spaudos konferencijoje sakė viceministrė.
„Kitas elementas, stipriname taršos apmokestinimą ir siekiame išjudinti visą automobilių parką, ne tik įsigijimus. Šalia įvežimo į Lietuvą mokesčio, atsiranda ir kasmetinis naudotojo mokestis nuo 2023 metų“, – pridūrė ji.
Perdarant dabar veikiantį motorinių transporto priemonių mokestį, gyventojai būtų skatinami persėsti bent į trečdaliu mažiau taršius automobilius, šitaip perpus sumažinant dyzelinių lengvųjų automobilių dalį parke (dabar jų dalis sudaro 70 proc.), kartu panaikinant kliūtis parduoti taršų automobilį.
Tiek registracijos, tiek taršos apmokestinimas apskaičiuojamas pagal tą pačią formulę. Ji komponuojama pagal du automobilių techninius parametrus – kiek gramų anglies dioksido emisijų tenka vienam kilometrui ir oro taršos koeficientą.
„Kiekvieną kilometrą išmetamas CO2 kiekis yra visiškai tolygus sudeginamų degalų kiekiui, už kurį mes sumokame. Skatindami rinktis mažiau taršius automobilius, mes skatiname rinktis ir efektyvesnius automobilius, kad namų ūkis mažiau išleistų savo judumui“, – sakė viceministrė.
Kiekvieną kilometrą išmetamas CO2 kiekis yra visiškai tolygus sudeginamų degalų kiekiui, už kurį mes sumokame.
„Kitas komponentas – oro taršos koeficientas (...) varijuoja pagal tai, kokio EURO standarto yra dyzelinas“, – kalbėjo ji.
Anot viceministrės, taip siekiama atgrasyti, kad į Lietuvą nebevažiuotų seni, taršūs dyzeliniai automobiliai.
„EURO pirmo, antro standarto dyzelinį automobilį kainuos įsivežti du su puse ir daugiau karto nei analogišką benzininį. Siekiame stabdyti automobilių parko senėjimą, visuomenės sveikatos žalą ir pereiti prie daugiau benzininių automobilių ir kiek įmanoma, efektyvesnių“, – teigė G.Krušnienė.
Mokesčio tarifas progresyviai didės, kai automobilis viršys 160 gramų CO2 arba dabartinio Lietuvos parko CO2 vidurkį.
Pasak viceministrės, pagal 2020 metais į Lietuvą įvažiavusių automobilių srautą, trečdaliui automobilių netektų mokėti registracijos mokesčio. Dar ketvirtadalis mokėtų iki 250 eurų, jei tai benzininis automobilis ir kiek daugiau, jei dyzelinis. Tuo metu 13 proc. taršiausių automobilių šis mokestis galėtų siekti iki 500 eurų ar daugiau.
„Čia yra tikslas keisti elgseną ir pasirinkimą, nes būtent tas 10–13 proc. taršiausių yra tie automobiliai, kurių mes nenorime matyti peržengiant Lietuvos sieną. Jei tai prabangos automobiliai, čia jau vartotojo pasirinkimas jį įsivežti ir susimokėti tuo paremiant darnaus judumo sistemą“, – sakė G.Krušnienė.
Tuo metu naudotojo mokesčio nereikėtų mokėti ketvirtadaliui, apie 20 proc. – iki 100 eurų per metus, o už pačius taršiausius – 200 eurų ir daugiau.
Projektas numato lengvatas daugiavaikėms šeimoms, vyresniems kaip 65 metų vairuotojams ir kitoms grupėms. Iki 2024 metų pabaigos nustatomas pereinamasis laikotarpis visiems vairuotojams, kurie įsigijo transporto priemonę iki pirmojo taršos mokesčio 2020 metais.
Mokesčių pakeitimai galiotų lengviesiems automobiliams, kurie priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis atkreipė dėmesį, kad nuo 2023 metų įsigalios ir naujas apmokestinimas sunkiasvorėms transporto priemonėms, už važinėjimą pagrindinėmis automagistralėmis.
„Dabar autobusai, vilkikai perka vinjetes ir su viena vinjete gali visą parą per Lietuvą važinėti pirmyn – atgal. Nuo 2023-iųjų pradžios bus mokama už nuvažiuotą kilometrą“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.
Iki 2030-ųjų – 1 mlrd. eurų autobusams ir dviračių takams
Atnaujinus automobilių taršos mokestį, planuojama iki 2030 metų sukaupti 1 mlrd. eurų Darnaus judumo fonde, kuris bus skirtas savivaldybėse autobusų ir dviračių judumui plėtoti.
Pasak M.Skuodžio, lėšos bus panaudojamos viešojo transporto gerinimui, dviračių ir pėsčiųjų takų plėtrai, elektromobilių infrastruktūros plėtrai, žmogui patogiai pritaikytų miesto erdvių plėtrai bei savivaldybių darnaus judumo priemonėms.
Fondu naudosis visos 60 šalies savivaldybių, lėšas paskirstant proporcingai pagal savivaldybėse deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičių.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, per dešimtmetį transporto tarša turėtų sumažėti perpus, tačiau pokyčiai bus planuojami kartu su savivaldybėmis.
„Visi taršos mokesčiai bus naudojami ir planuojami kartu su savivalda, nes tik savivalda žino, kaip geriausiai spręsti vietines problemas, kokius kelius, takus tiesti, kokius autobusus jungti su priemiesčiais“, – sakė S.Gentvilas.
Tarša šiltnamio dujomis Lietuvoje nuo 2005 metų didėjo 50 proc. – labiau nei bet kuriame kitame sektoriuje.
