Kelininkų yra, tik pinigų trūksta. Taip galima pavadinti situaciją dėl „Via Balticos“ kelio plėtros. Nuo Kauno iki Lenkijos sienos automobiliai važiuoja siauru keliu, nors srautai čia didžiuliai – būtent šiuo keliu į Vakarus per Lenkiją traukia nemaža dalis lengvųjų automobilių ir vilkikų. Skaičiuojama, kad per parą šiuo keliu pravažiuoja apie 14 tūkst. automobilių.
Rugsėjį numato pabaigti
O automagistralė – vos dviejų juostų, nors jau ne vienerius metus kalbama, kad būtina ją platinti. Šiuo metu suplanuota keturių juostų kelią nutiesti nuo Kauno iki Marijampolės, darbai jau juda dviejose atkarpose, dar vienam etapui turima dalis finansavimo. Tačiau kada visas kelias bus keturių juostų, pasakyti sunku.
Labiausiai darbai pajudėję Kauno rajone, kelio „Via Baltica“ 17,34–23,40 km ruože. Tiesa, čia tiesti naujų juostų nereikėjo, rekonstruojamas dabartinis kelias, tik prisideda privažiavimo keliai vietos gyventojams, kad eismas „Via Baltica“ nesitrukdytų.
Pernai rudenį startavęs projektas turi būti įgyvendintas per 9 mėnesius – iki rugsėjo. Per tą laiką pagal projektą šioje atkarpoje planuojama rekonstruoti vieno lygio sankryžas, pastatyti pėsčiųjų viadukus Stanaičiuose ir Juragiuose, viaduką virš geležinkelio Mauručiuose ir tunelinį viaduką.
Taip pat bus įrengtos triukšmą slopinančios sienelės, kelio apšvietimas Stanaičių ir Juragių gyvenvietėse, jungiamieji keliai, pėsčiųjų ir dviratininkų takai, rekonstruoti inžineriniai tinklai. Bendro Europos Sąjungos finansuojamo projekto vertė siekia daugiau kaip 38,5 mln. eurų.
Trasa platinama toje pačioje kelio teritorijoje
Projektą įgyvendinančios bendrovės „Kauno tiltai“ techninio direktoriaus pavaduotojo Romualdo Kančaičio teigimu, šiuo metu ant geležinkelio viaduko klojama hidroizoliacija, antroje viaduko pusėje klojama asfaltbetonio danga.
Tokia danga jau paklota beveik visame ruože, statomi atitvarai, tiesiami jungiamieji keliai ir ruošiamasi baigiamiesiems darbams. Beveik visa ši automagistralės atkarpa platinama toje pačioje teritorijoje, kurią ir iki šiol užėmė „Via Baltica“.
„Pirmoje atkarpoje nuo 17,34 km iki 21,84 km iki šiol tai buvo atskirų eismo juostų kelias su skiriamąja juosta, kurios plotis siekė nuo 9 iki 13 metrų. Šitos rekonstrukcijos metu siekiant kaip įmanoma racionaliau išnaudoti turimą žemės sklypą, magistralė buvo perkelta į kairę pusę link kairiosios eismo juostos ir šalia formuojamas naujas jungiamasis kelias“, – apie darbus kalbėjo R.Kančaitis.
Pasak „Kauno tiltų“ atstovo, sudėtingiausias objektas šioje atkarpoje yra dabar statomas viadukas virš geležinkelio, nes tai naujas statinys ir visas procesas vyksta virš veikiančios geležinkelio atšakos.
Pajudėjo antrasis etapas
Šitame ruože numatyta pastatyti keturių juostų kelią su skiriamąja juosta viduryje ir saugiu atitvaru, kad galima būtų užtikrinti 130 km/val. greitį, – sakė Egidijus Skrodenis.
Sutartis pasirašyta ir per 18 mėnesių turėtų būti sutvarkyta dar viena „Via Balticos“ atkarpa Kazlų Rūdos savivaldybėje – 10 km magistralės.
„Šitame ruože numatyta pastatyti keturių juostų kelią su skiriamąja juosta viduryje ir saugiu atitvaru, kad galima būtų užtikrinti 130 km/val. greitį. Bus įrengtos skirtingų lygių sankryžos su estakadomis, taip pat atsiras triukšmo sienutės ties gyvenvietėmis bei asfaltuojami vietiniai keliai, nuvažiavimai, kad vietiniai gyventojai galėtų saugiai šiame ruože važinėti“, – apie pradedamus darbus antrajame etape sakė LAKD direktorius Egidijus Skrodenis.
Anot LAKD vadovo, šis konkursas parodė, kad Lietuvoje yra didžiulė konkurencija tarp kelių statybų bendrovių – pradinė projekto kaina siekė 51 mln. eurų, o po viešojo pirkimo konkurso procedūrų paaiškėjo, jog laimėjusi bendrovė „Alkesta“ pasiryžusi darbus atlikti už 29 mln. eurų.
„22 mln. eurų yra sutaupyti ir tie pinigai bus skirti dar kitam ruožui ties Marijampolės miestu statybai. Visų pinigų šiam ruožui nėra, šiuo metu 38,5 mln. eurų skirta pirmajai atkarpai Kauno rajone, numatyti 29 mln. eurų ruožui Kazlų Rūdos savivaldybėje ir sutaupyti 22 mln. eurų atiteks atkarpai Marijampolės savivaldybėje, nors čia reikia 40 mln. eurų, tad kitų pinigų teks paieškoti. O atkarpai Prienų savivaldybėje 50 mln. eurų nėra numatyta“, – teigė E.Skrodenis.
Kada plačiai važiuosime iki sienos – nežinia
Tiek pinigų trūksta automagistralės daliai nuo Kauno iki Marijampolės. Likusi atkarpa iki Kalvarijos pasienio posto kol kas tik planuojama. Anot E.Skrodenio, ruošiami specialieji planai ir žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros, pinigai šiam ruožui dar nenumatyti, nėra aiški ir galutinė reikalinga suma.
Nuo 200 mln. eurų iki 500 mln. eurų priklausomai nuo sprendimų – tiek reikės atkarpai nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos.
„Nuo 200 mln. eurų iki 500 mln. eurų priklausomai nuo sprendimų, kadangi tam tikra ruožo dalis – keliasdešimt kilometrų eis per naujas teritorijas, teks tiesti naują kelią. Be to, nuo Kalvarijos iki pasienio turime saugomas teritorijas, tad galbūt bus reikalingi tam tikri sprendimai, tarkim, estakados per gyvūnų buveines, taip pat triukšmo sienos, skirtingų lygių sankryžos ir kiti sprendimai“, – kalbėjo LAKD direktorius.
Sprendimų, pasak E.Skrodenio, turėtų būti ieškoma kuo greičiau, kadangi kaimyninė Lenkija jau yra pasirašiusi visas rangos sutartis ir 2020-2022 metais planuoja turėti keturių juostų magistralę nuo sienos su Lietuva iki Varšuvos. Lietuva dar tikslios datos neturi, bet, E.Skrodenio teigimu, norėtųsi itin nuo Lenkijos neatsilikti. Ruožai, kuriems numatytas finansavimas, bus pabaigti iki 2018 metų, o kitų atkarpų teks palaukti, viskas priklausys nuo finansavimo.
Konkrencija – lazda su dviem galais
Rimvydas Gradauskas, asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius, pritaria E.Skrodeniui – sunkiausia yra gauti reikalingus pinigus kelių tiesimui, nes kelininkų tikrai užtenka.
„Svarbiausia, kad užsakovas turėtų pinigų ir norėtų tuos darbus atlikti. Rangovai pajėgūs, stiprūs, dideli. Pajėgumų, kaip rangovinių organizacijų atstovas galiu pasakyti, turime apie 12 kartų daugiau, nei šiuo metu yra poreikis“, – sakė R.Gradauskas.
Tačiau tokia didelė konkurencija – lyg lazda su dviem galais. Pasak R.Gradausko, dėl to, kad trūksta darbų, labai stipriai smuktelėjo kainos. Atrodytų, tai yra gerai perkančioms organizacijoms, tačiau nerimą kelia kitkas: žemos kainos gali atsiliepti darbų kokybei ir spartai.
Kelininkai yra suskaičiavę, kad per septynerius metus (2009-2015 m.) iš Kelių priežiūros ir plėtros programos bendroms biudžeto reikmėms buvo paimta net apie 524 mln. eurų, šiemet – dar 50,4 mln. eurų. Tai milžiniška suma, turint omenyje, kad šalies kelių būklė kasmet blogėja, tebeturime šimtus kilometrų žvyrkelių.
