Žiniasklaidoje yra nuskambėjusios net kelios istorijos, kai Lietuvoje nuo žaibo nukentėjo transporto priemonės.
2010 m. žaibas trenkė į „Peugeot 307“ stogą kelyje Klaipėda–Palanga, ties Nemirseta. Tąkart audra jau buvo pasibaigusi, net asfaltas vietomis buvo sausas. Staiga vairuotojas išgirdo didžiulį trenksmą ir smūgį į stogą. Palangiškiui net pasirodė, kad automobilis pašoko nuo kelio. Variklis neužgeso, tačiau kompiuteris ėmė rodyti klaidas ir perspėjimus. Vėliau neveikė kai kurie elektriniai prietaisai.
Kitas atvejis: 2012 m. liepos mėnesį kelyje Kaunas–Klaipėda žaibas savo taikiniu pasirinko lengvojo automobilio anteną. Iš jos liko tik šipuliukai, automobilyje dingo elektra. Laimei, keleiviai atsipirko tik išgąsčiu.
Tačiau šis atvejis parodė, kad judantys objektai, juo labiau pagaminti iš metalo, dažnai tampa žaibų taikiniu.
Kaip išvengti žaibo smūgio
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai pataria siaučiant audrai su žaibais sustoti kelkraštyje, nevažiuoti. Sėdėti automobilio viduje – gana saugu. O jei negalite sustoti, bent įtraukite anteną ir, šiukštu, nesilieskite prie jokių metalinių detalių. Savaime suprantama, kad nepatartina naudotis jokiais elektros prietaisais, taip pat ir radijo imtuvu.
Nepatartina naudotis jokiais elektros prietaisais, taip pat ir radijo imtuvu.
Beje, naudotis mobiliuoju telefonu taip pat nereikėtų. Ne kartą užfiksuota atvejų, kai žaibas trenkia būtent į išmaniųjų savininkus pokalbio metu. Panašus atvejis užfiksuotas ir Lenkijoje.
Mokslininkai aiškina, kad žaibo iškrova ratu keliauja aplink automobilio išorę, sukurdama Faradėjaus efektą bei apsaugodama viduje esančius žmones.
Tiesa, tokios saugumo „garantijos“ negalioja stiklo pluošto automobiliams, kabrioletams. Arba tiesiog automobiliams pravirais langais.
Atskiras klausimas – elektromobiliai. JAV – „Tesla“ gimtinėje – užfiksuota nemažai atvejų, kai žaibas trenkia į elektromobilį tiesiog įkrovimo stotelėje.