Ta benzino alternatyva — biobutanolis, alkoholio rūšis. Butanolis gali būti gaminamas iš naftos produktų, bet jį galima išgauti ir iš fermentuotos žaliosios masės. Būtent ši kuro rūšis ir vadinama biobutanoliu. Jis yra gan artimas benzinui, nors, žinoma, tai nėra identiški degalai.
Kita vertus, butanolis turi daugiau energijos nei etanolis ir vidaus degimo varikliams kenktų mažiau. Ir nepamirškite, kad tai — iš atsinaujinančių šaltinių gaminami degalai, kurie būtų neutralūs CO₂ atžvilgiu. Mokslininkai mano, kad biobutanolis yra geresnis žaliasis kuras už biodyzeliną ar bioetanolį, tačiau šiuo metu jo naudojame visai mažai.
Problema ta, kad biobutanolis yra labai brangus. Pats savaime jis galbūt ir nebūtų toks brangus, nes jis yra gaminamas iš žaliųjų atliekų, tačiau jam išgryninti sunaudojama nemažai energijos. Fermentacijos procesas išskiria vandeningą cheminių junginių mišinį, kuriame butanolio yra gal tik apie 2 proc. pagal svorį. Jis gryninamas distiliacija, kuriai reikia daug energijos. Kai degalai gaminami švaistant energiją, negalima tikėtis, kad jie bus pigūs.
Butanolį galima išskirti ir kitaip, tačiau šie būdai sudėtingi ar tiesiog netinkami pramoninės gamybos procesams. Taigi, dabar tarptautinė mokslininkų komanda Oregono valstijos universitete sukūrė ypatingą metalo organikos tinklą (metal organic framework arba MOF), kuris tarsi kempinė sugeria biobutanolį iš tirpalo.
Šios medžiagos pagrindas – vario jonai ir karborano-karboksilato ligandai. MOF išlieka stabilus rūgščiuose ir šarminiuose tirpaluose, atsparus karštam vandeniui ir organiniams tirpikliams.
Su MOF biobutanolį išgryninti pigiau ir efektyviau. Be jokios abejonės, tai yra geresnis sprendimas nei distiliacija, kuriai reikia daugiau energijos. Tiesa, mokslininkai dar turi apskaičiuoti šio proceso mastelio didinimo galimybes.
Biobutanolis galėtų būti naudojamas kaip priedas benzinui. Priešingai nei etanolio, bioetanolio energijos tankis yra artimas benzinui. Kita vertus, biobutanolis praverstų ir pramonėje, jei tik jo kainą pavyktų sumažinti.
