Kalendoriaus idėja gimė dar pernai. Tada ekspromtu surinkau merginų fotografijas ir išleidau mažo tiražo kalendorių draugams ir pažįstamiems. Šįmet entuziazmas nenublėso ir vežė toliau: ieškojau komandos, siekiau profesionalumo – žodžiu, kokybės kartelę iškėliau aukštai. Laukė daug organizavimo niuansų ir kantrybės derinant savo, fotografo, vizažistės, lokacijos valdytojo bei kiekvieno modelio laisvą nuo darbo laiką. 13 kartų per vieną mėnesį.
Ilgai naršiau ir ieškodama merginų įvaizdžių bei derindama juos su jomis, šiuo klausimu nemažai padėjo ir butikas „Mados paslaptys“. Tada tirpo smagios valandos fotografuojant, ir kiek sunkesnės – maketuojant. Bet tokia yra daugybės projektų realybė – tad daugiau apie tai neišsiplėsiu. Gal tik tyliai nusišypsosiu dar kartą išgirdusi posakį: „Už iniciatyvą yra baudžiama“.
Kiekviena fotosesija – tai nuotykis
Ankstyvą rytą nevėluojame. Viskas kaip iš pypkės! Visa komanda sugužame į automobilį ir per aplinkui, keliuku šalia laukų, padengtu seniai sukietėjusiu gumbuotu dumblu, braunamės ieškodami įvažiavimo į nepaprasto grožio alėją.
Netrukus motociklininkė Rima Gaidamovič atšvilpia savo gražuoliu, ne taip seniai į rinką paleistu, tinkančiu žemesnio ūgio žmonėms, „KTM Freeride“ motocikliuku! Alėja spindi auksu, saulė veržiasi pro medžių šakas, žemė nuklota lapais. Bet smagiausia yra pamatyti gražią, užkrečiamą šypseną, kai ji nusiima šalmą. Nieko nelaukdami sodiname Rimą į vizažistės kėdę – turime tiksliai sustyguotą laiką, nes dar iki pietų ji išvyks lankyti ligonių. Rima yra gydytoja.
Tuo metu fotografas automobilio bagažinėje rikiuoja darbo įrankius, pajungia ekraną, lauke – lempų įrangą, sujungia laidus... Ir pamato, kad generatoriuje nepakanka benzino! Ką gi, metuosi kuprinę ant pečių, seguosi Rimos šalmą, užkuriu jos motociklą ir ta pačia alėja minu iki artimiausios degalinės. Čia prisipilu tiek taros, kiek telpa į kuprinę. Šaltą, bet sausą ir saulėtą rytą pralėkti motociklu yra dovana! Ir dar su tokiu lengvučiu, puikiai valdomu, maloniai zirziančiu aparatu! Pagaliau pabundu!
Grįžusi išsikraunu stilistės lagaminėlį: čia galima rasti nuo aukštakulnių, suknelių, apatinio trikotažo iki plaukų džiovintuvo, žiogelių, užkandos, termoso ir kitų svarbių smulkmenų, kurių gali netikėtai prireikti.
Svarbiausia – graži idėja
Žvilgteliu į Rimą – jos grožį stulbinamai pabrėžia ir išryškina Simona, bruožai įgauna išraiškingą svorį. Greitai lakuoju nagus – čia pat, po ošiančiais medžiais.
Kaip kiekviena, taip ir ši fotosesija prasideda paieškomis: kur ir kaip komponuosime modelį, kaip ir iš kur ją apšviesime. Mano, beveik kaip scenarijaus autorės, pareiga sureguliuoti kompoziciją ir modelio pozas: tai pirštai per daug ištempti, tai nesimato tolimesnės kojos, tai būtina sugaudyti tą ugnelę jos akyse, tai noriu daugiau žemės po motociklo ratais ir t.t.
Žodžiu, esu kone apsikabinusi ekraną, kuriame užkraunamos ką tik nupyškintos fotografijos, ir stengiuosi palaikyti giedrą nuotaiką, pozityvų tonusą, jeigu reikia – ir padrąsinti. Kartu su Simona einame prie modelio taisyti plaukų, per aukštai pakilusios suknelės ar nuplėšti bato kulniuke įstrigusį geltoną medžių lapą. Siekiu, kad kiekvieną merginą pagautume pačią gražiausią arba išraiškingiausią, kokia tik ji gali būti.
Po 4 val. viską suspėjame: turime tinkamą kadrą ar kelis, dar šnektelime ir ji, po dvejonių, ar nusivalyti makiažą ir nagų laką, nušvilpia.
„Svarbiausia yra labai graži kalendoriaus idėja“, – sako Rima.
Pasikaustyti diplomatiškumu
Ar taip lengva, žaisminga ir linksma buvo su visais kalendoriaus modeliais? Meluočiau, jeigu sakyčiau taip. Kadangi pasirinkau išskirtinį „žanrą“, t.y. gerai arba daug vairuojančias motociklus moteris, arba tokias, kurios vaidina tam tikrą vaidmenį Lietuvos motociklininkų padangėje, šios damos yra asmenybės visa šio žodžio prasme. Jos – su tvirtais charakteriais, aiškiomis nuomonėmis, kartais kaprizingos ar pernelyg reiklios.
Įdomus projektas pačia idėja, jog kiekviena moteris yra moteriška. Net ir tos, kurios susijusios su sritimi, kuri visuomenėje pripažinta kaip vyriška, – motociklizmu
Suderinti mano kalendoriaus viziją su visų įgeidžiais nebuvo lengva. Tačiau dirbti buvo išties smagu, o kad išlaviruočiau tarp realybės ir trokštamo rezultato, pasikausčiau diplomatiškumu.
Moteriškumas su pavojinga laisvės išraiška
Vizažiste dirbti pakviečiau Simoną Pušinskaitę, nes pas ją esu baigusi makiažo kursus. Man patiko jos dėstymo tempas, stilius ir griežtumas. Ji niekada nevėluoja, tvarkingai atlieka savo darbus bei tiksliai žino, kaip turi atrodyti moteris. Džiaugiausi, kad ir Simona sutiko dalyvauti šiame projekte.
„Buvo smagu prisijungti prie šio nuostabaus projekto. Čia kūriau ir atskleidžiau motociklininkių moteriškumą bei grožį. Įdomus projektas pačia idėja, jog kiekviena moteris yra moteriška. Net ir tos, kurios susijusios su sritimi, kuri visuomenėje pripažinta kaip vyriška, – motociklizmu.
Žaviuosi šių motociklininkių laisvės išraiška, temperamentu. Juk kiekviena esame skirtingos, tad leiskime sau būti tokioms. O rezultatas, manyčiau, yra puikus. Mums pavyko sujungti išorę ir vidų: moteriškumas su pavojinga, bet žavinga laisvės išraiška.
Komanda dirbo šauniai ir profesionaliai. Esu tikra, kad projektas išaugs ir tęsis ir kitais metais“, – patirtį apibendrina S. Pušinskaitė.
„Nebus lengva“ pasitvirtino su kaupu
Motociklininkes įamžino Eduardas Bareika, nes jis turi sukaupęs patirties, puikiai išmano savo turimą profesionalią įrangą ir vairuoja motociklą.
Eduardas, fotografas ir LRT TV laidos „Karinės paslaptys“ kūrėjas, pasakoja įspūdžius: „Aldonos pasiūlymas prisidėti prie kalendoriaus gamybos man buvo kiek netikėtas ir tuo metu pasirodė gana drąsus. Juk buvo jau rugsėjis, o tai reiškė, kad fotosesijas, maketą ir patį kalendorių turime paruošti iki lapkričio pabaigos.
Mane patį „spaudė“ begalė darbų – įvairios komercinės fotosesijos, įmonių renginiai bei konferencijos, o dar ir tarptautinės karinės pratybos – visą tai reikėjo spėti nufilmuoti ir nufotografuoti, nekalbant jau apie medžiagos apdorojimą. Bet, susižiūrėjęs darbo užimtumą, pasakiau Aldonai „Gerai, darom“ ir įspėjau ją, kad lengva nebus. Pradžioje džiaugiausi, kad neteks rūpintis modelių ir fotografavimo vietų paieška, o vėliau suvokiau, kad visa tai daro Aldona ir mano spėjimas dėl „lengvumo“ pasitvirtino su kaupu.“
Vienintelis profesionalus modelis būdavo motociklas
Fotografuojant patyrusius modelius viskas yra labai paprasta – pastatei modelį, pasakei, ko iš jo tikiesi, ir „šaudai“. Tačiau mūsų projekte vienintelis profesionalus modelis būdavo motociklas – kaip pastatei, taip ir stovi. O štai su motociklininkėmis teko padirbėti. Kiekviena jų - su savo charakteriu ir prie kiekvienos buvo reikalingas „ypatingas“ priėjimas.
Kaip ir su kiekvienu žmogumi gyvenime, taip ir per fotosesiją – turi atrasti ryšį su modeliu. Visada sudėtingiausia yra per pirmąją fotosesijos pusę – vyksta tarsi vizualinis „apsičiupinėjimas“, kadrai išeina ne visai tokie, kokių norisi. Tačiau, artėjant fotosesijos pabaigai, atrodo, kad galėtum ir visą albumą užpildyti vienos merginos nuotraukomis – tada ji jau atsipalaiduoja ir nebesibaido objektyvo, o fotografas to tik ir laukia. Ir taip su kiekviena. Tad gavome tai, ko norėjome – 12+1 puikių nuotraukų.
Iš 4000 nuotraukų atrinkta 13
Galutinis darbas laukė prie kompiuterio. Iš 4000 padarytų nuotraukų, išmesdami nepavykusius kadrus, pradžioje atrinkome apie 500 vnt. Tada reikėjo apsistoti tik ties 13 vnt. Ir retušuoti: pašalinti spuogelius, pagražinti motociklus ir - galop - sudėlioti maketą. Iš viso paskaičiavus, prie fotosesijų praleidome 11 dienų (iš jų 2 dienas darėme po 2 fotosesijas), prie nuotraukų atrinkimo prabėgo dar 4 dienos, nuotraukų retušavimas – apie 7 dienas, maketas – dar savaitę. Ir visą tai reikėjo derinti prie kasdienių rutininių darbų.
„Tačiau rezultatas – stulbinantis“, – teigia E. Bareika.
P.S. Užbėgu pagiežai už akių: kodėl reikalo organizatorė su dviem motociklais? Nes ji turi ir vairuoja du motociklus.
