Varžybų principas teoriškai labai paprastas: motociklininkas virve tempia slidininką, o laimi tas tandemas, kuris pirmas kerta finišo liniją. Nors teorija skamba paprastai, praktiškai jau vien slidinėjimas vingiuota ir tramplinais pasaldinta trasa yra labai pavojingas užsiėmimas ir pradedantiesiems vietos čia nėra.
Tęsiant apie pavojus trasoje, reikia prisiminti tai, kad vienu metu startuoja 40 porų, o trasa vietomis smarkiai susiaurėja. Lyg dar būtų negana, šį receptą gamta šiemet pagardino rytiniu lietumi. Stovintys prie starto linijos sportininkai matė jų laukiančias balas, po kuriomis stūksojo ledas, purvą posūkiuose ir šlapią sniegą. Mykolo žodžiais tariant: „vietomis buvo tikras hard enduro“.
Renginys šiemet vyko nebe „Kegums“ trasoje, kurioje vyksta pasaulio moto kroso čempionatai, o sporto komplekse „333“, kuriame vyksta automobilių slalomai, ralio kroso ir kitos automobilių varžybos, tad buvo mažiau didelių tramplinų, kurių netrūko praėjusiais metais. Tiesa, tramplinai būna dažna priežastis kodėl vienas ar kitas sportininkas vietoj apdovanojimų taurės gauna sugipsuotą koją.
Šioms varžyboms sportininkai ruošėsi iš anksto. Eimantas laisvalaikiu dažnai slidinėja, o šuoliai per tramplinus ir rampas jam ne naujiena. Slidininkas savaitę prieš startą važiavo į Prancūzijos kalnus ir apšildė raumenis šiam ekstremaliam iššūkiui. Mykolas motociklą traukia iš garažo kone kiekvieną žiemos savaitę ir tobulina įgūdžius važiuodamas ant sniego ir ledo. Šią žiemą spėjo sudalyvauti ir dviejose varžybose.
Šiokio tokio paruošimo reikėjo ir motociklui. Esminis „Twitch n Ride“ reikalavimas motociklams – jų padangos negali būti dygliuotos. Mykolo bičiulis sportininkas iš Latvijos rekomendavo naudoti specialias Rusijoje pagamintas padangas, kurių protektorius buvo pritaikytas žiemai, turintis labai daug įpjovų.
„Su šiomis padangomis motociklo priekis stovi kaip vasarą, o galas dar kartais nori pabėgti“ – pasakojo motociklininkas, čia pat pajuokaudamas, kad nors padangas pasirinko tinkamas, vieną motociklo patobulinimą visgi padarė ne pakankamai gerą: „dar norėtųsi tobulinti galinį purvasaugį, nes slidininkas gavo nemažai maisto papildų nuo žemės ir užsigėrė vandeniu iš balos. Paskutiniam važiavime tas purvasaugis išvis kažkur nulėkė, o slidininkas važiavo be akinių!“
Suprasdami, kad sportininkų sveikatos ir gyvybės šiame renginyje nesaugo jokie saugos lankai ir vieninteliai jų saugos garantai tai šalmas ir profesionalumas, organizatoriai įvedė naują taisyklė, reikalaujančią ne tik motociklininko, bet ir slidininko licencijos bei sveikatos ir gyvybės draudimo. Nepaisant to incidentų neišvengiama. Eimantas ne kartą patyrė kontaktą su kitais slidininkais, o kartą važiuojant į įkalnę net buvo nutrenktas kito motociklo. Pats Eimantas sako, jog nieko baisaus nenutiko, bet net abejonių nekyla, kad mėlynės ant kūno dar ilgai primins šį startą.
Prakalbus apie startą džiugu pranešti, kad finišo linija taip pat kirsta. Paklausus kaip vyrams sekėsi šiemet, pirmas ir labai užtikrintas žodis – „sunkiai“. Vyrukai dėl galingesnio motociklo šiemet startavo „didelių meistrų“ klasėje (yra „mažų meistrų“, „didelių meistrų“ ir „retro“ klasės), tad konkurencija buvo milžiniška. Eimantas sakė, kad apskritai nesitikėjo finišuoti, nes antro važiavimo metu kojos tiesiog degė nuo apkrovos, bet azartas ir užsispyrimas nugalėjo fizinius kūno saugiklius ir vyrai kirto finišo liniją 18-oje pozicijoje.
Peržiūrėjus filmuotą medžiagą iš varžybų sunku nuspręsti, ar tai varžybos dėl pozicijos, ar varžybos dėl išlikimo. Finišuoti mūsiškiams pavyko, pamokos išmoktos. Kitais metais vyrukai žada grįžti su dar didesniu užsispyrimu ir gazo rankeną sukti dar stipriau.
